- Irma Janauskaitė, Asta Kažukauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bankai sugalvojo, ką daryti su beveik kiekvieno turimomis slaptažodžių kortelėmis. Nuo lapkričio jų arba turi nelikti, arba piniginės operacijos jomis turi būti labiau apsaugotos. Kol kas bankai nusprendė, kad papildomas atpažinimo patvirtinimas kortelių turėtojams galėtų būti siunčiamas trumpąja žinute, bet ieško ir alternatyvų. Tiesa, jos, skirtingai nei nemokamai dalytos kortelės, kažkiek kainuotų.
Popierines slaptažodžių korteles turi kone 90 procentų bankų klientų, nors kortelės ir laikomos mažiausiai saugia prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemone.
Lietuvos bankas komercinių bankų susitarimo dėl numatomos krypties laukė iki šiandien. Bankai kol kas rAdo laikiną sprendimą, todėl prašo nukelti naujovių įsigaliojimo laiką.
„Yra virš milijono šių kortelių, tad jeigu reikėtų per mėnesį ar du jas pakeisti, tai, aišku, susidarytų eilės, kiltų nepasitenkinimas ir panašiai. Bankai yra parengę sprendimą, kad turint slaptažodžių korteles, būtų gaunamas papildomas patvirtinimas trumpąja žinute. Tai irgi reikalauja investicijų, tad, jeigu Lietuvos bankas neatidėtų problemos sprendimo termino, komerciniai bankai turėtų įgyvendinti tokią priemonę“, – teigė Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Bankai svarsto ir, kuo visam laikui galėtų pakeisti slaptažodžių korteles, kad, jeigu saugumo reikalavimai dar griežtėtų, daugiau jau nereikėtų nieko imtis. Tačiau alternatyvos, panašu, nebūtų nemokamos.
Apie 7 proc. bankų klientų turi kodų generatorius. Mokestis už juos vienkartinis; nepatogu gali būti tiems, kas naudojasi kelių bankų paslaugomis – generatoriai užima vietos. Elektroniniam parašui, turint tapatybės kortelę, būtina nusipirkti skaitytuvą, o pasirašinėti galima tik iš vieno kompiuterio.
Daugiausiai vilčių siejama su mobiliuoju parašu, leidžiančiu save identifikuoti iš bet kur ir bet kada. Bet kiek ilgai jis bus nemokamas, neaišku. Bankų klientų gynėjų teigimu, bankai privalo užtikrinti piniginių operacijų saugumą, bet svarbu, kad žmonėms tai nebūtų labai brangu.
„Šios išlaidos turėtų neviršyti bankų sąnaudų. Kitaip tariant, jeigu bankams kodų generatorius kainuoja3– 4 eurus, tai jie neturėtų iš mūsų prašyti 8 ar 12 eurų. Kadangi rinka nelabai veikia, tai būtų gerai, kad, arba kas nors juos prižiūrėtų, arba jie patys susiprastų ir neteiktų papildomų išlaidų klientams“, – sakė Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
Išlaviruoti tarp bankų ir jų klientų poreikių teks Lietuvos bankui, – susitikimas su bankais, mobiliojo ryšio operatoriais ir elektroninio parašo infrastruktūros paslaugos teikėjais įvyks kitą savaitę.
Tuo metu bankai svarsto ir variantus, kurie netiesiogiai liestų jų klientų kišenes – nori imti pinigų iš valstybinių institucijų, pvz., mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir pan., už tai, kad žmonės prie jų sistemų jungiasi naudodamiesi elektronine bankininkyste. Šios infrastruktūrą sukūrė bankai, tad logiška, kad gautų iš to finansinės naudos. Tada, esą, už naudojimąsi paslaugomis mažiau imtų iš gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT3
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą4
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai18
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...