- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankų sektorius uždirbo beveik 75 mln. eurų pelno. Tai beveik 10 mln. eurų, arba 15,3 proc., daugiau nei per 2020 m. tą patį laikotarpį.
Verslas dar negauna
Pasak Lietuvos banko, šalyje veikiantys bankai daugiau skolino gyventojams būstui įsigyti ir verslo įmonėms, tačiau paskolų srautas dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Klientų indėliai bankuose toliau augo.
"Nors ūkis atsigauna, tačiau verslo paskolų lygis dar ne, tad čia matome nemažą kreditavimo potencialą. Tiesa, dėl COVID-19 poveikio ekonomikai vis dar yra neapibrėžtumo dėl paskolų portfelio kokybės, tai gali turėti įtakos ir bankų sektoriaus veiklos rezultatams", – sako Lietuvos banko Bankų ir draudimo įmonių priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Pelningai dirbo dvylika bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – keturi bankai. Visi nuostolingai dirbę bankai bendrai patyrė 1,5 mln. eurų nuostolį, šie rinkos dalyviai veiklą yra pradėję 2019-aisiais arba 2020 m. Bankų kapitalo pakankamumo lygis toliau didėjo.
Nors ūkis atsigauna, tačiau verslo paskolų lygis dar ne, tad čia matome nemažą kreditavimo potencialą.
Visi bankai vykdė jiems nustatytus individualius kapitalo pakankamumo reikalavimus, o bankų likvidumo situacija ir toliau yra labai gera. Bankų sektoriaus turtas 2021 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 568 mln. eurų, arba 1,5 proc., ir sudarė 38,3 mlrd. eurų. Pokytis per metus sudarė 22,4 proc., arba 7 mlrd. eurų. Paskolų portfelis ketvirčio pabaigoje sudarė beveik 20 mlrd. eurų. Per ketvirtį jis išaugo 319 mln. eurų (1,6 proc.), tačiau buvo 710 mln. eurų (3,5 proc.) mažesnis nei prieš metus.
Prasidėjus pandemijai besitraukęs verslo paskolų portfelis aptariamu laikotarpiu išaugo 105 mln. eurų (1,3 proc.) – iki 7,9 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką tam turėjo 101 mln. eurų padidėję nekilnojamojo turto įmonių įsipareigojimai. Tiesa, verslo paskolų portfelis, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 1,3 mlrd. eurų (14,5 proc.) mažesnis. Gyventojų paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 199 mln. eurų, arba 1,8 proc. (per metus atitinkamai 805 mln. eurų ir 7,8 proc.) – iki 11,1 mlrd. eurų. Tai lėmė būsto paskolų portfelio, kuris ketvirčio pabaigoje sudarė 9 mlrd. eurų, augimas. Per ketvirtį jis padidėjo 209 mln. eurų (2,4 proc.), per metus – 774 mln. eurų (9,4 proc.).
Šaltinis – Lietuvos bankas
Turto gausėjimas
Per ketvirtį indėlių bankuose pagausėjo 726 mln. eurų (2,3 proc.) – iki 32,6 mlrd. eurų. Bendras metinis augimas sudarė 7,2 mlrd. eurų (28,4 proc.). Didžiąją indėlių dalį (18,3 mlrd. eurų) sudarė namų ūkių indėliai, per ketvirtį ūgtelėję beveik 340 mln. eurų (1,9 proc.), per metus – 3,4 mlrd. eurų (22,7 proc.).
Tiesa, pastebima, kad iš esmės dėl augančio vartojimo gyventojų ir įmonių indėlių metinis prieaugis pradeda lėtėti, ir ateityje ši tendencija gali stiprėti.
Per ketvirtį labiausiai padidėjo bankų suteiktos paskolos, panašiai – ir bankų likvidžiosios lėšos, todėl nefiksuota esminių bankų turto struktūros pokyčių. Per ketvirtį bankų lėšos, laikomos centriniame banke, išaugo 1,6 mlrd., o lėšos kredito įstaigose sumažėjo 1,3 mlrd. eurų. Iš viso 2021 m. balandžio 1 d. bankai Lietuvos banke laikė net 13,6 mlrd., o kredito įstaigose – 2 mlrd. eurų lėšų, taip pat jie turėjo beveik 0,5 mlrd. eurų grynųjų pinigų. Taigi bankai ir toliau palaiko perteklinį likvidumą, nes šios likvidžiosios lėšos (grynieji pinigai, lėšos centriniame banke ar kitose kredito įstaigose) sudaro net 41,9 proc. bankų turto. Bankų skolos vertybinių popierių portfelis per ketvirtį ūgtelėjo nedaug (15 mln. eurų) ir siekdamas 1,8 mlrd. eurų sudarė 4,8 proc. bankų turto.
Didelė koncentracija
Šiuo metu Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turi dvylika bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia šeši bankai. 2021 m. pradžioje specializuoto banko licencija buvo išduota UAB "SME Digital Financing", kuri pradėjo specializuoto banko veiklą prieš kelias savaites, o dar vienas specializuotas bankas "Crius LT", UAB, irgi ruošiasi veiklos startui. Taip pat Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dar aštuonias paraiškas gauti specializuoto banko licenciją.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad bankų sektorius tebėra koncentruotas, tačiau naujieji rinkos dalyviai didino turimą turtą. Didžiausi bankai AB SEB bankas ir "Swedbank", AB, užima 64,6 proc. rinkos, o užsienio bankų filialai, tarp kurių dominuoja Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, užima 24,8 proc. rinkos. Per pastaruosius keletą metų veiklą pradėję šeši bankai pirmąjį ketvirtį augino užimamą rinkos dalį ir šiuo metu užima 1,4 proc. rinkos pagal turtą (prieš ketvirtį – 0,9 proc. rinkos).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai6
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės6
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...