- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kelerius metus – apgriuvę Reformatų Sinodo rūmai. Dabar – 20 butų Vilniaus centre. Nenupirktas liko tik vienas. Nors Lietuvoje NT kaip investicija populiarėja, norint gauti stabilią grąžą, ekspertai pataria investuoti į kelias sritis, pasakojama LNK reportaže.
„Yra ir tokių, kurie nusipirko kaip investiciją, ketina nuomoti“, – sakė „Capital“ brokerė Patricija Burbulaitė-Jankauskienė.
Kad lietuviai būstą perka ne sau, o investavimui, nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi vis dažniau. Spėja, kad galbūt NT suprantamesnis už kriptovaliutas ar vertybinius popierius.
„Su NT viskas aišku: atėjau, apžiūrėjau, pačiupinėjau, žinau, ką su juo darysiu, kaip valdysiu. Ar nuomosiu, ar pats gyvensiu“, – komentavo „Capital“ brokerė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Taigi brokeriai nesistebi, kad INVL surinkti duomenys rodo, jog būtent investicija į NT atnešė daugiausiai naudos.
„NT praėjusiais metais vienareikšmiškai buvo geriausia investicija, nes brango pats NT, taip pat papildomos naudos davė iš nuomos gautos pajamos“, – teigė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Tačiau dalis bankų įsitikinę, kad būstą lyginti su investicija – neteisinga.
„Jei perki būstą sau gyventi, galbūt tie kainų pasvyravimai nėra tokie reikšmingi ar svarbūs“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.
Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.
„Didelei daliai gyventojų rūpi ne tiek investicinė grąža, kiek būtinybė turėti nuosavą būstą. Nes nenori mokėti nuomos įmokų. Ir praėjusieji metai tą daryti leido“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ileikytė.
Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.
Be to, bankai pastebi, kad NT sandorių apskritai mažėja, nes ne visi šiuo metu gali sau leisti nusipirkti namus.
„Akivaizdu, kad ta rinka dar yra inertiška, bet matome, kad ji yra mažėjanti. Paskutiniai sandorių skaičiai yra mažiausi per pastaruosius dvejus metus“, – komentavo „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
„Daugiausiai lemia, matyt, didėjančios palūkanų normos, kurios atitinkamai reiškia ir didesnes palūkanų įmokas ir galbūt didesnę finansinę būsto naštą“, – pastebėjo D. Poderys.
Tačiau bendrovės INVL analitikas tikina, kad tikrąsias karo Ukrainoje pasekmes pajausime tik šiemet. Tad dabar pirkti būstą rizikų daugiau.
„Jei prisimintume 2007–2008 metų krizę, tai tuomet, nors debesys tvenkėsi, NT kainos vis dar kilo“, – sakė V. Rūkas.
Vis dėlto bankininkai prognozuoja, kad NT užleis vietą kitoms investicijoms – obligacijoms ar terminuotiesiems indėliams.
Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs.
„Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs“, – sakė D. Burdaitis.
Netgi pastebima, kad lietuviai jau dabar atsigręžia į tam tikras alternatyvas.
„Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo. Tai rodo vis didesnį visuomenės finansinį išprusimą, kad domimasi ir kitomis investicijomis“, – konstatavo G. Ileikytė.
Vis dėlto investicijų specialistas patarė investuoti ne tik į mūrus, bet pinigus paskirstyti keliose srityse.
„Jeigu investicijos yra išskaidytos į šiuo atveju, mūsų skaičiavimu, keturias turto klases, tai bendras rezultatas svyruoja pakankamai nedaug ir duoda stabilią, gerą grąžą“, – patarimą davė V. Rūkas.
Anot investicijų ekspertų, Lietuvoje galima išskirti keturias pagrindines investicijas: NT, obligacijas, indėlius ir akcijas. Be investicijų į būstą, 2021-aisiais būtent akcijos davė didžiausią grąžą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...