- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad didėjant palūkanoms už būsto paskolas, gyventojai nenori kas mėnesį papildomai mokėti po 100 ir daugiau eurų prie jau turimų įsipareigojimų. Kai kurie neapsikentę grąžina pinigus bankams anksčiau. Ką dar atskleidė tyrimas, kokių iššūkių dar gali sukelti EURIBOR svyravimai, LNK žurnalistas teiravosi „Luminor“ banko Būsto kredito produkto vadovės Žydros Rakauskaitės.
– Gruodžio mėnesį atlikote tyrimą. Ką jis atskleidė apie Nekilnojamojo turto (NT) rinką?
– Taip, gruodį „Luminor“ banko užsakymu buvo atliktas tyrimas. Jo tikslas – išsiaiškinti ir suprasti klientų poreikius, kad bankas pasiruoštų. Tyrimas parodė, kad kas penktą gyventoją Lietuvoje EURIBOR didėjimas šiek tiek paveikė.
– Kokio amžiaus grupes tai paveikė labiausiai?
– Kaip rodo tyrimas, EURIBOR didėjimas paveikė apie 20 proc. gyventojų iki 36 metų amžiaus. 5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo. 4 proc. respondentų teigė, kad jiems išaugo nuomos kaina. Ir didžioji dalis, apie 12 proc. pastebėjo, kad išaugo jų būsto paskolos įmokos.
– Kaip šioje situacijoje elgiasi vyresni žmonės? Ar tiesa, kad juos tai paveikė mažiausiai, nes vyresni turi santaupų, labiau pasiruošę įvairioms rizikoms?
– Tiesa. Ši apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojų grupėje nuo 45 metų amžiaus, EURIBOR padarė mažesnę įtaką. Tai siejama su tuo, kad jie būsto paskolas paėmę gerokai anksčiau. EURIBORAS istoriškai yra buvęs didesnis nei 5 proc. Tiesiog septynerius metus jis buvo žemiau nulio arba apie nulį procento. Ir tie vyresnio amžiaus gyventojai, kurie žinojo, kad EURIBOR gali didėti, į tai nereagavo labai jautriai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Paskaičiuokime – vidutiniškai žmogus ima 100 tūkst. eurų paskolą. Dabar, kai EURIBOR taip pakilo, kiek vidutiniškai per mėnesį tenka susimokėti žmogui papildomai?
– Anksčiau žmonės ėmė ir mažesnes paskolas. Bet jei imtume tą naujausią skaičių – 100 tūkst. eurų, tai įmoka gali išaugti nuo 100 iki 200 su trupučiu eurų. Tai priklauso ir nuo paskolos termino, ir nuo mokėjimo būdo, ir nuo palūkanų...
– Dabar yra galimybė rinktis EURIBOR 3, 6 ir 12 mėnesių. Kokį terminą gyventojai renkasi dažniausiai ir kaip neapsirikti, kad vėliau netektų smarkiai nukentėti?
5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo.
– Populiariausias yra 6 mėnesių EURIBOR. Jį renkasi apie 80 proc. klientų. Kuo trumpesnio termino EURIBOR, tuo ji mažesnis. Tačiau jis dažniau keičiasi. Tie žmonės, kurie mėgsta stabilumą, nori žinoti aiškią įmoką, renkasi ilgesnio termino EURIBOR, t. y. 12 mėnesių. Arba – nekintančias palūkanas iki penkerių metų. O tie gyventojai, kurie mėgsta rizikuoti, nebijo iššūkių, nemano, kad EURIBOR kilimas labai stipriai paveiks jų biudžetą, renkasi trumpesnį laikotarpį.
– Galima paskolą grąžinti anksčiau. Ar tuo dažnai naudojasi klientai, ypač išaugus EURIBOR?
– Iš tikrųjų yra tokių klientų. Vis dėlto, jeigu turite santaupų, nereikia skubėti į banką grąžinti visos paskolos. Tiesiog patartina įsivertinti šeimos biudžetą, ar neplanuoja stambių pirkinių, ar neteks paskui skolintis papildomai. Bet jei nesate numatę didesnių investicijų, finansinė padėtis leidžia, yra tokia galimybė paskolą grąžinti anksčiau laiko be jokių papildomų mokesčių. Ir klientai tokia galimybe pasinaudoja.
– Pastaruoju metu EURIBOR kyla kaip ant mielių. Kas toliau, ko galima tikėtis?
– Toks EURIBOR padidėjimas buvo visiems šokas. Daugelis prognozavo, kad jis gali padidėti, bet kad taip stipriai ir per tokį trumpą laiką, daugelis nesitikėjo. Nors, beje, ir tokių prognozių buvo. Kalbant apie ateitį, lygiai taip pat sunku patikėti, kad EURIBOR staiga ims kristi. Tikėtina, kad jis artimiausioje ateityje išsilaikys panašiame lygyje. Klientai turėtų būti pasiruošę išaugusioms įmokoms. Tačiau tokių didelių ir staigių pokyčių, kokie užklupo 2022 metais, būti neturėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai1
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...