Beveik prieš pusmetį įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas nuvylė finansinių sunkumų prispaustus lietuvius. Nors buvo žadama, kad bankrutuoti norintiems mūsų tautiečiams nebereikės dėl to vykti į užsienį, rodos, šis įstatymas tik dar labiau paskatino žmones bankrutuoti svetur.

Sąlygos per griežtos

Skaičiuojama, kad šių metų kovo 1 d. mūsų šalyje įsigaliojusiu Fizinių asmenų bankroto įstatymu galėtų pasinaudoti apie 10–20 tūkst. pradelstų skolų turinčių šalies gyventojų, kurių įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Vis dėlto kol kas norą bankrutuoti Lietuvoje yra pareiškę tik apie 100 gyventojų, o jau prasidėjusių bankroto procedūrų skaičius neviršija dešimties.
Nuo minties bankrutuoti Lietuvoje su sunkumais susidūrusius gyventojus atgraso palyginti griežtos mūsiškio įstatymo nuostatos, ilga procedūra ir didelė bankroto kaina.

Fizinis asmuo, bankrutavęs bet kurioje ES valstybėje, bankrutavusiu laikomas visoje Bendrijoje. Šioje sistemoje nedalyvauja tik Danija. Todėl nenuostabu, kad bankrutuoti pasiryžusių lietuvių akys krypsta į tas šalis, kuriose bankrutuoti lengviau nei Lietuvoje. Pirmiausia į Didžiąją Britaniją, kurioje ši procedūra bene paprasčiausia ir mažiausiai skausminga, be to, penkis kartus trumpesnė nei Lietuvoje.

Vilioja į seminarus

Tokias tautiečių nuotaikas netruko pajusti ir įvairūs konsultantai, kurie, įsitvirtinę Didžiojoje Britanijoje, verčiasi konsultuodami naujus atvykėlius, padeda jiems perprasti šios šalies teisinę sistemą ir už tai ima pinigus.

Kai kurie jų, pastebėję, kad lietuvių susidomėjimas galimybe bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu smarkiai išaugo, metė kitas veiklas ir dabar užsiima tik tautiečių konsultavimu būtent asmeninio bankroto klausimais.

Negana to, Lietuvoje pastaruoju metu rengiami mokami ir nemokami seminarai, kuriuose kalbama apie tai, kaip bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje, aiškinami tenykščio įstatymo pranašumai, palyginti su lietuviškuoju, ir, žinoma, nepamirštama pristatyti savo paslaugų.

Skausmingas sprendimas

Viename tokiame seminare apsilankęs laikraščio žurnalistas įsitikino, kad panašiuose renginiuose susirenka toli gražu ne keletas žmonių. Nors visų jų istorijos gana panašios, kiekvienas savo situaciją išgyvena jautriai ir asmeniškai. Dauguma seminarų lankytojų sėdi tylėdami ir gaudo kiekvieną lektoriaus žodį, kiti apiberia klausimais, iš kurių paaiškėja, kaip šie žmonės atėjo iki gyvenimo taško, kai lieka paskutinė išeitis – asmeninis bankrotas.

Vis dėlto ir vieni, ir kiti seminaruose, rodos, lankosi tik dėl vienos priežasties. Jiems reikia paskutinio akstino, kad apsispręstų palikti gimtinę, iš esmės keisti gyvenimą ir krimsti emigranto duoną, nes bankrutuoti svetimoje šalyje galima tik joje pragyvenus apie pusmetį, taip pat reikia ten likti, kol truks pati bankroto procedūra.

Maždaug pusė seminaro dalyvių jam pasibaigus prieina prie lektoriaus, pasikeičia vizitinėmis kortelėmis ir pašnabždomis greitai bando papasakoti savo istoriją, kad bent maždaug sužinotų, kiek konkrečiu jų atveju galėtų kainuoti bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje padėsiančio konsultanto paslaugos. Šie žmonės veikiausiai jau apsisprendė išvykti, kad svetimoje aplinkoje atsikratytų savo skolų.

Kiti pasibaigus seminarui čiumpa telefonus ir skambina tai, ką išgirdo, papasakoti šeimos nariams. Beje, šeimas sukūrusiems žmonėms pasirinkimas bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje kur kas skausmingesnis, nes išvykti labiau apsimoka su artimaisiais. Tokiu atveju britų teismai lengviau patiki, kad bankrutuoti pageidaujantis asmuo išties gyvena jų valstybėje.

Įstatymas nuvylė

Ekonomikos studijas Anglijoje baigęs ir Notingamo mieste įsikūręs Martynas Mikelėnas iš pradžių vertėsi lietuvių emigrantus konsultuodamas socialinių pašalpų klausimais. Tačiau šį verslą sugadino vienas mūsų tautietis, į Angliją atsivežęs apie pusantro šimto vaikus auginančių moterų pasų, su šiais dokumentais prisigrobęs pašalpų ir taip britų biudžetą patuštinęs keliais milijonais svarų. Po to atvejo į visus pašalpų prašančius lietuvius Anglijoje pradėta žiūrėti lyg pro didinamąjį stiklą, tad verstis šios srities konsultacijomis pasidarė pernelyg sudėtinga.

Pastaruosius trejetą metų M.Mikelėnas konsultuoja tik asmeninio bankroto klausimais. Kol kas tarp jo klientų vien tautiečiai, tačiau Anglijoje gyvenantis lietuvis tikisi, kad atsiras ir kitų tautybių atstovų. Ypač gardus kąsnelis būtų vokiečiai ir austrai, kurie sudaro Didžioje Britanijoje bankrutuojančių užsieniečių daugumą.

Šiuo metu M.Mikelėnas konsultuoja devynis Didžiojoje Britanijoje bankrutuojančius lietuvius ir šis skaičius daugmaž pastovus – vieni klientai bankroto procedūras baigia, kiti tik pradeda. Vis dėlto jis mano, kad netrukus klientų turėtų atsirasti daugiau, nes mūsų tautiečių susidomėjimas galimybėmis bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje labai išaugo.

"Iš tikrųjų didelį potencialių klientų susidomėjimą paslaugomis aš pajutau tik įsigaliojus lietuviškam Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Iki tol buvo šioks toks judesys, bet ne itin didelis. Tai reiškia, kad nemažai žmonių delsė bankrutuoti, laukdami, kol įstatymas įsigalios ir Lietuvoje, tačiau kai tai nutiko, jie liko nusivylę", – sakė M.Mikelėnas.

Susidomėjimas išaugo

Anot pašnekovo, Didžiojoje Britanijoje bankrutuojančius lietuvius galima suskirstyti į dvi grupes.

Vieni ten gyvena ir dirba jau seniai, tačiau bankrutuoti būna priversti, kai juos pasiveja Lietuvoje likusios skolos. Tiesa, kol tai nutinka, gali trukti metų metus.

Kiti bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje pasirenka, kai su skolomis nebesusitvarko gimtinėje. Tuomet kelionės tikslas vienas – pratempti pusmetį, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagyventi ten dar metus, kol pasibaigs visos procedūros.

Vis dėlto, pasak M.Mikelėno, dažniausiai nutinka taip, kad Didžiojoje Britanijoje bankrutavę lietuviai į gimtinę nebegrįžta ir tampa ilgalaikiais emigrantais, nes per tą laiką susikuriamas gyvenimas, kurio palikti nebesinori.

"Galima sakyti, kad ir vienų, ir kitų yra maždaug po lygiai. Bet labai skiriasi jų profilis. Tie žmonės, kurie gyvena Anglijoje, skolas dažniausiai būna atsivežę iš Lietuvos. Jų skolos dažnai būna vartojamojo kredito pobūdžio arba likusios po to, kai bankas perėmė už paskolą pirktą būstą, bet jo vertės nepakako tai paskolai padengti.

Žmonių, kurie bankrutuoti važiuoja iš Lietuvos, pagrindinė problema yra laidavimas už kitų asmenų paskolas. Prieš krizę buvo toks taškas, kai visi skolinosi, bankai reikalavo saugumo, todėl visi lengva ranka ir laidavo. Galiausiai turime tokią situaciją", – kalbėjo M.Mikelėnas.

Nors bankrutuoti pagal lietuvišką įstatymą šiuo metu pageidauja apie 100 asmenų, pašnekovo teigimu, žmonių, ketinančių rinktis šią išeitį, yra kur kas daugiau ir dalis jų pasirinks bankrutuoti ne savo šalyje.

"Per pastarąjį pusmetį mes turėjome apie 300 užklausų dėl galimybės bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje. Manau, kad iš jų koks 100 buvo rimtos, – t. y. tų žmonių, kurie tokią galimybę veikiausiai ir pasirinks", – teigė M.Mikelėnas.

Nori ir sukčiauti

M.Mikelėnas pasakojo, kad netrūksta ir lietuvių, kurie pageidauja apgauti britų sistemą ir bankrutuoti iš tiesų gyvendami Lietuvoje.

"Man rašo žmonės ir tiesiai šviesiai aiškina – "padarysiu, kad gyvensiu, padarysiu, kad dirbsiu", o tu man tik popierius sutvarkyk. Tačiau mano pozicija yra dirbti tik su žmonėmis, kurie realiai ten gyvena", – tikino pašnekovas.

M.Mikelėnas pasakojo, kad britų teismai visuomet laikosi išankstinės nuostatos, jog dėl bankroto bylos iškėlimo besikreipiantis asmuo nemeluoja ir apie savo situaciją sako tiesą. Tačiau tie, kurie tą pasitikėjimą sugriauna, baudžiami žiauriai.

Anot jo, tikimybė, kad teisme pavyks praslysti, nėra visiškai nulinė, tačiau bankrutuoti jų šalyje norinčius užsieniečius britai vertina labai atidžiai. Norėdamas įsitikinti, kur žmogus realiai gyvena ir ką veikia, teisėjas gali net patikrinti jo paskyrą feisbuke.

Patiems britams jų teisinė sistema gailestingesnė. Netrūksta atvejų, kai Didžiosios Britanijos piliečiams bankroto procedūros pabaigiamos ir po pusmečio. Užsieniečiams tenka kentėti visus metus.