Ilgai laukę dar palaukit. Tokia žinia siunčiama prieš penkerius metus žlugusios draudimo bendrovės "Ingo Baltic" klientams ir kitiems kreditoriams, veltui laukiantiems pinigų.

Visų pinigų neatgaus

Nuo 2005 m. įvykusio pirmo Lietuvoje draudimo bendrovės bankroto pinigų vis dar neatgaunantys gyventojai praranda kantrybę.

"Jau penkerius metus negaliu atgauti nė cento iš bankrutuojančios draudimo bendrovės. Nesuprantu, ką tiek laiko veikia bankroto administratorius? Bent jau pasakytų, kad tų pinigų iš viso nereikėtų tikėtis, pasispjaudytum ir būtų ramu. O dabar žmonės laikomi nežinioje. Kai "Ingo Baltic" buvo paskelbtas bankrotas, buvo žadama, kad pinigus atgausime vėliausiai po metų. Praėjo jau penkeri, ir nieko, jokių žinių", – piktinosi į redakciją paskambinusi kaunietė Živilė (pavardė redakcijai žinoma). Moteris žlugus įmonei prarado šiek tiek daugiau nei 200 litų.

"Ingo Baltic" bankrotą administruojančios bendrovės "Jupoga" įgaliotasis atstovas Juozas Dzekunskas tegalėjo apgailestauti, kad bankroto procedūra užsitęsė taip ilgai. Tačiau jis patikino, kad nepardavus viso bendrovės turto, negalima išmokėti pinigų kreditoriams, nes nežinia, kurią dalį reikalaujamos sumos apskritai bus įmanoma grąžinti.

"Negalima pirmiems duoti 100 proc. reikalaujamos sumos, o likusiems – tik 87 proc.", – sakė J.Dzekunskas. Juolab kad jau dabar aišku, jog visos sumos kreditoriai tikrai neatgaus. Mat, pasak bankroto administratoriaus, "Ingo Baltic" skolos siekia apie 29 mln. litų, o pardavus visą bendrovės turtą geriausiu atveju galima surinkti apie 9–10 mln. litų.

"Įklimpome parduodami tris nekilnojamojo turto (NT) objektus. Du iš jų yra sostinės Odminių gatvės 3-iame name, o vienas – Klaipėdoje, S.Šimkaus gatvėje. Kas mėnesį iš naujo skelbiame pardavimą, galimi pirkėjai domisi "Ingo Baltic" pastatais, bet neskuba jų pirkti, nors kaina atrodo nedidelė. Dabar ji gerokai mažesnė nei pradinė. Bet parduoti vis tiek nesiseka", – užsitęsusio bankroto priežastis aiškino J.Dzekunskas.

Kreditoriai maitinami pažadais

Už 122 kv. m patalpas uostamiesčio centre dabar prašoma 442 tūkst. litų. Pradinė šio turto kaina siekė 850 tūkst. litų. Populiaresnių pirmame aukšte esančių 108 kv. m patalpų Vilniuje kaina sumažinta nuo 1,52 mln. litų iki 911 tūkst. litų.

"Mums buvo siūlyta parduoti 108 kv. m patalpas Vilniuje už 250 tūkst. litų. Tačiau tokia kaina juokinga, nes namas stovi pačiame sostinės centre – senamiestyje. Kainų labai nuleisti negalime, nes pinigai už parduotus pastatus bus skirti kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, ir kreditorių komitetas mums neleistų pigiai parduoti bankrutuojančios įmonės turto. Tad bandome bent nuomoti šias patalpas", – teigė "Ingo Baltic" bankroto administratorius.

Jis tikisi, kad baigiantis krizei, patalpas pagaliau pavyks parduoti. Pirmieji pinigus turėtų atgauti draudėjai (bendrovės klientai). Tiesa, anot bankroto administratoriaus, "Ingo Baltic" klientų, apsidraudusių privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, padarytą žalą jau kompensavo Draudikų biuras. Iš viso ši įstaiga išmokėjo apie 14 mln. litų ir tapo vienu didžiausių "Ingo Baltic" kreditorių.

"Be to, tęsiasi ikiteisminis tyrimas dėl "Ingo Baltic" vadovų veiksmų. Buvusio įmonės vadovo Jono Beržinsko artimųjų turto areštas jau panaikintas, bet jo paties turtas vis dar areštuotas. Jei pardavus "Ingo Baltic" turtą nebus padengtos visos skolos, kreditorių komitetas prašys teismo, kad likusi sumos dalis būtų padengta iš bendrovės vadovo lėšų", – prisiminė J.Dzekunskas.

Jau gavo velnių

Dėl itin ilgai trunkančios bankroto procedūros Draudimo priežiūros komisija (DPK) 2008 m. lapkritį išrašė velnių "Ingo Baltic" bankrotą administruojančios bendrovės "Jupoga" įgaliotajam atstovui.

"Šio administratoriaus elgesys nesuprantamas: turtas iki šiol neparduotas, su kreditoriais neatsiskaitoma. Kam reikėjo laukti daugiau nei dvejus metus, kol nukrito NT kainos?" – tąkart piktinosi DPK pirmininkas Mindaugas Šalčius.

J.Dzekunskas tąkart teikė ir tuos pačius argumentus – esą labai sunku parduoti NT, nors jis ir yra patraukliose vietose.

"Esame nepatenkinti tokia situacija ir administratoriaus darbu. Prieš porą metų kreipėmės net į Įmonių bankroto valdymo departamentą, tačiau jie jokių administratoriaus darbo pažeidimų nerado", – vakar dienraščiui sakė DPK Juridinio skyriaus vedėja Vilija Petronienė.

Tačiau dabar DPK jokių aktyvių veiksmų nesiima, nes dėl sunkmečio rinka sustingo ir parduoti bet kokį NT tapo kur kas sunkiau.

Kitiems sekasi geriau

2008 m. bankroto byla iškelta dar vienai draudimo bendrovei – latvių valdomai "Baltikums draudimas". Tačiau, pasak V.Petronienės, šiuo atveju padėtis yra kur kas optimistiškesnė ir visi procesai juda greičiau.

Tiesa, visos sumos kreditoriai taip pat tikriausiai neatgaus, mat ši įmonė turi maždaug 8,5 mln. litų turto, o kreditorių reikalavimai siekia apie 28,3 mln. litų. Iš jų 1,3 mln. litų reikalauja draudėjai.

Ji negalėjo atsakyti, kokie veiksniai tai lemia, mat nei draudimą, nei bankroto procedūras reglamentuojantys įstatymai pastaruoju metu iš esmės nesikeitė.

"Po "Ingo Baltic" bankroto šiokių tokių kosmetinių pasikeitimų buvo – pavyzdžiui, išaiškinta, kaip elgtis, kai baigiasi bankrutuojančios įmonės draudimo polisai ir pan. Bet pagrindinės Draudimo įstatymo normos nesikeitė", – teigė V.Petronienė.

Bankroto istorija

Draudimo bendrovės "Ingo Baltic" (iki 2004 m. veiklą vykdžiusios kaip "Baltik Garant") licenciją DPK sustabdė 2005 m. liepą. O rugpjūtį bendrovei iškelta bankroto byla.

2005 m. birželį "Ingo Baltic" pranešė didinanti įstatinį kapitalą. Visas viltis draudimo bendrovė dėjo į pagrindinę akcininkę – Rusijos ne gyvybės draudimo bendrovę "Ingosstrach" (tuo metu rusai turėjo 55,6 proc. Lietuvos bendrovės akcijų; kitą akcijų paketo dalį valdė bendrovė "Baltik Garantas"). Tiesa, žadėtų investicijų draudikai taip ir nesulaukė.

Su problemomis "Ingo Baltic" buvo susidūrusi ir anksčiau. 2005 m. vasarį akcininkai įstatinį įmonės kapitalą padidino 1,6 mln. litų, tačiau ši suma neužtikrino tolesnės sėkmingos bendrovės veiklos ir negarantavo, kad ji pajėgs atsiskaityti su klientais.