Bankų asociacija kreipėsi į Švedijos institucijas: S.Jakeliūno teiginiai – nepagrįsti

Lietuvos bankų asociacija teigė, kaip ir Lietuvos bankas (LB), gavę atsakymą iš Švedijos institucijų, kurios patikino, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), atliekančio parlamentinį krizės tyrimą, pirmininko Stasio Jakeliūno teiginiai, jog Švedijos komerciniai bankai didžiąja dalimi sukėlė finansų krizę, yra nepagrįsti.

class="txt12 lh17"> „Norėdami įsitikinti S. Jakeliūno teiginių pagrįstumu, š. m. kovo mėnesį kreipėmės į Švedijos institucijas su paklausimu, ar jų dokumentų interpretacijos, išsakomos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko, nėra klaidingos. Švedijos audito tarnybos atsakymą, pasirašytą vyriausiojo auditoriaus Stefano Lundgreno, gavome š. m. balandžio 25 d. Ši informacija patvirtina, kad BFK pirmininko viešai išsakyti teiginiai yra nepagrįsti“, - teigiama Eltai atsiųstame LBA komentare.

LB trečiadienį paviešino Švedijos nacionalinės audito tarnybos raštą, kuriame skelbiama, kad Švedijos bankai nebuvo atsakingi už kilusią krizę. S. Jakeliūnas Eltai teigė, kad deklaruodamas, jog Švedijos komerciniai bankai yra atsakingi už krizę Lietuvoje, nesirėmė Švedijos audito ataskaita.

Kaip skelbia LB, rašte nurodyta: „Jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi. Mūsų ataskaitoje nėra išvados, kad „Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos yra iš esmės atsakingi už kilusią krizę“.

Kaip toliau rašoma rašte, įvairiais pareiškimais tik buvo siekta paaiškinti, kad Švedijos bankų veikla kitose šalyse gali paveikti Švedijos Vyriausybės atsakomybės sričiai priklausančius dalykus.

„Rekomendavome, kad Vyriausybė ištirtų, ar bankų sektoriaus rizikos ir valstybės garantijos gali būti apribotos. Taip pat teigėme, kad Vyriausybė turi užtikrinti, jog ji yra reguliariai informuojama apie rizikas, kurias gali sukelti bankų veikla kitose šalyse“, - teigiama rašte.

BFK pirmininkas S. Jakeliūnas teigė, kad audito ataskaitoje ir nebuvo nurodyta, kad Švedijos komerciniai bankai buvo atsakingi už ekonominę krizę.

„Aš nesakiau tiesiogiai, kad audito ataskaitoje tokie teiginiai yra, aš sakiau, kad parlamentinių klausymų metu buvo išsakyti teiginiai, kad dėl krizės Baltijos šalyse atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai ir vietos valdžios institucijos.

Dėl audito ataskaitos, tai ten yra fiksuota priežiūros institucijų atsakomybė, konkrečiai Finansų inspekcijos, kuri prižiūrėjo Švedijos komercinius bankus. Turint omenyje tai, kad ir klausymuose 2010 m. vasarį buvo priežiūros institucijos vadovo pareiškimas - jis taip pat pripažino atsakomybę dėl nepakankamais principais grįstos priežiūros. Tokie dalykai leidžia teigti, kad dėl krizės Lietuvoje dideliu mastu atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Pasak BFK pirmininko, buvo atlikti auditai Švedijos centrinio banko ir finansų inspekcijos atžvilgiu, kaip šios institucijos veikia, o konkrečiai apie komercinių bankų atsakomybę audito ataskaitoje ir nebuvo kalbama.

„Ten nekalbama, ir aš to neteigiu, bet pats Švedijos centrinio banko vadovas parlamentiniuose klausymuose yra pasakęs tokius teiginius, tai tuo aš ir grindžiu, kodėl už krizę Lietuvoje atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, - Eltai teigė S. Jakeliūnas.

„Lietuvos bankas akivaizdžiai neigia komercinių bankų atsakomybę dėl krizės“, - pridūrė BFK pirmininkas.

ELTA primena, kad BFK pirmininkas praėjusią savaitę krizės komisijos posėdžio metu citavo LB pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.

„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi antriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami antriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.

Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, - dokumentą citavo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais - Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.

„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami (...) VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (...) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, - sakė S. Jakeliūnas.

„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.

 


NAUJAUSI KOMENTARAI

pasirodo

pasirodo portretas
tas ponas jakeliūnas netik kvailas ,bet ir melagis.

...

... portretas
Būtent: "Dėl audito ataskaitos, tai ten yra fiksuota priežiūros institucijų atsakomybė, konkrečiai Finansų inspekcijos, kuri prižiūrėjo Švedijos komercinius bankus. Turint omenyje tai, kad ir klausymuose 2010 m. vasarį buvo priežiūros institucijos vadovo pareiškimas - jis taip pat pripažino atsakomybę dėl nepakankamais principais grįstos priežiūros. Tokie dalykai leidžia teigti, kad dėl krizės Lietuvoje dideliu mastu atsakingi Švedijos komerciniai bankai" - tai labiau rodo paties Vasiliausko atsakomybę: jei švedai kontroliavo nepakankamai, tai KODĖL Vasiliauskas ta 'nepriežiūra' naudojos?

Nuomone.

Nuomone. portretas
Ar nereikes Jakeliunui atsakyti uz smeizta?.Cia jam ne ant konservatoriu Karbauskininkai iprato tik skalyti ant konservatoriu pasijunge ir uzsienio bankus,Gal sie nepasiduos smeiziami
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių