Kodėl valdžia griebiasi tokios pertvarkos ir ką ji apskritai duos, pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Žiugždienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ministre, nuo kitų metų planuojama, kad bus sunkiau gauti bedarbio išmokas. Kodėl?

– Neformuluočiau taip, kaip jūs sakote – „sunkiau“. Čia yra kompleksinis požiūris į Užimtumo tarnybos veiklą ir į žmones, kuriems reikia pagalbos. Tie, kurie neteks darbo – nutiks vadinamas draudiminis įvykis – kaip tik gaus didesnes išmokas. Bus akcentuojama, kiek žmogus sumokėjo įmokų, kad gautų išmoką. Bet tiems, kurie dalyvauja tame vadinamajame pasikartojime...

– Kurie piktnaudžiauja.

– Žodžio „piktnaudžiauja“ gal nesakyčiau. Bet jiems bus tam tikri nauji reikalavimai.

– Bet, iš tiesų, išmokos didėja. Mažiausia išmoka dabar siekia 241 eurą, augs 129 eurais ir sieks beveik 400. Didžiausia išmoka taip pat augs 125 eurais ir sieks net 1601 eurą. Tai gyvenimas bedarbiams gerėja?

– Vertinčiau kitaip. Įsivaizduokite – jūs dabar dirbate, viskas sekasi, esate sėkmingas žmogus, bet atsitinka reorganizacija, įmonės ar įstaigos bankrotas. Tie žmonės, kurie nuoširdžiai dirbo ir mokėjo įmokas, turi gauti draudiminę išmoką, kad turėtų laiko ieškotis naujo darbo, kad nesijaustų nuskriausti ar valstybės palikti. Jie juk mokėjo įmokas. Todėl tiems gyventojams išmokos bus sąžiningos – pagal tai, kiek jie įmokėjo – ir jie galės ramiai per mėnesį, du ar tris susirasti darbą. O tiems, kurie, kaip jūs sakote, linkę naudotis išmokomis dažniau, išmoka bus automatiškai mažesnė.

LNK stop kadras

– Buvusi valdžia tai buvo įvardinusi garsiai kaip problemą – tuos pasikartojančius bedarbius ar žmones, kurie naudojasi išmokomis. Jūsų akimis, kokio tai dydžio problema, kad reikia imtis pertvarkos?

– Dabar kaip tik atliekame skaičiavimus ir peržiūrime, kokia yra sistema ir kur jos trūkumai. Yra tam tikrų atvirų klausimų. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie tarsi nedirba ir jiems nereikia išmokų, bet jie užsiregistruoja gauti kompensaciją šildymui. Arba būna Užimtumo tarnyboje devynis mėnesius, tada išeina, nes tokia dabar sistema: devynis mėnesius gauni išmoką, tada išeini, tris mėnesius padirbi ir po dvylikos mėnesių vėl gali registruotis Užimtumo tarnyboje bei gauti išmoką. Tai tie devyni mėnesiai dabar įsiskaičiuoja į privalomą tų dvylikos mėnesių stažą gauti naujai išmokai. Dabar mūsų pasiūlyta tvarka: tam, kad gyventojai gautų iš naujo išmoką, jiems reikės atidirbti realius dvylika mėnesių.

– Kiek tie pokyčiai paskatins ilgalaikius bedarbius labiau įsilieti į darbo rinką?

– Manau, kad tikrai paskatins. Ir pagal prognozes, dalis jų tikrai įsitvirtins darbo rinkoje.

– Ir dar vienas siūlymas – žmonėms, kuriems jau nebetoli pensija. Jie pusmetį iki pensijos galės būti bedarbiais, ir tai neturės įtakos pensijos dydžiui. Kodėl?

– Dabar yra tokia problema, kad žmogus gali išeiti į išankstinę pensiją, kai jam sueina 60 metų. Jis turi privalomą darbo stažą ir gali išeiti į išankstinę pensiją. Bet tai yra tiesus kelias į skurdą, nes automatiškai gauna 20 procentų mažesnę pensiją. Ji, sulaukus pensinio amžiaus, nepadidėja. Ir Europos Sąjungos rekomendacijos, ir mūsų matymas yra toks, kad reikia daryti viską, jog vyresni žmonės liktų darbo rinkoje. Todėl prailgintas terminas – dabar jie gali būti Užimtumo tarnyboje vienuolika mėnesių ir gauti išmokas. Po pakeitimų tai būtų pusantrų metų. Tai skatins jų įsidarbinimą, nes dabar net 20 procentų vyresnių nei 60 metų Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių susiranda darbą ir grįžta į darbo rinką. Taip žmonės galės išlaukti tikrosios pensijos ir gauti tokią, kokia jiems priklauso, o ne 20 procentų mažesnę.