- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant to, kad 500 eurų kupiūros padirbinėjamos rečiau nei 5 eurų, nuo sausio 26-osios į apyvartą nebeleidžiamos. Europos centrinis bankas (ECB) tokį sprendimą argumentavo, kad tokie stambūs pinigai naudojami nusikaltėlių.
"Bin Ladenas"
Jau 2016 m. gegužę ECB paskelbė stabdysiantis naujų stambiausių banknotų išleidimą į apyvartą, nes "500 eurų banknotai gali pasitarnauti neteisėtiems veiksmams". Pasak ECB, 500 eurų banknotai yra vieni vertingiausių banknotų pasaulyje, todėl labai vertinami nusikaltėlių, plaunančių pinigus ir finansuojančių teroristus. Kai kurie apžvalgininkai ir ekspertai būtent dėl terorizmo finansavimo šią stambią kupiūrą iki šiol vadina "Bin Ladenu".
Vienų ekonomikos ekspertų manymu, tokie banknotai yra labiausiai vertinami nusikaltėlių, nes užima nedaug vietos, lengviau jį paslėpus gabenti, patogiau kaupti. Kiti finansininkai tvirtina, kad 500 eurų banknoto atsisakymas nieko nepakeis, nes didžioji dalis pinigų plaunama per fiktyvias įmones išvis nenaudojant grynųjų. Anot ECB sprendimo priešininkų, šis žingsnis gali būti pirmasis apskritai atsisakant fizinių pinigų ir pereinant prie elektroninių.
Pagal naujausią statistiką, penkiašimtės sudaro vos 2,4 proc. visų banknotų apyvartoje, o bendra jų vertė – daugiau nei 20 proc. ECB išleistų eurų. Lapkričio pabaigoje euro zonoje buvo apie 521 mln. 500 eurų banknotų.
Euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleis 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys asmenys ir toliau galės jais atsiskaityti. Šios kupiūros visoje euro zonoje toliau neribotą laiką bus teisėta atsiskaitymo priemonė, juos ir toliau galima naudoti prekybos vietose, nebent pardavėjai neturėtų grąžos.
Tiesa, kai kuriose šalyse gali būti neįmanoma atsiskaityti stambiais pinigais. Pernai kilus skandalui dėl "Danske Bank" pinigų plovimo, euro zonai nepriklausančios Danijos parlamentas pareiškė, kad šioje šalyje turi būti uždrausta susimokėti 500 eurų kupiūromis. Jų neturėtų priimti ir valiutos keityklos.
Į Lietuvą atplaukia daugiau
Kaip "Kauno dienai" teigė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis, mūsų šalyje stambiųjų nominalų eurų banknotai nėra populiarūs.
Stambiųjų nominalų banknotai Lietuvoje nėra plačiai naudojami, o 500 eurų banknotų į mūsų šalį dažniau patenka iš kitų šalių.
"Lietuvos bankas per daugiau kaip ketverius metus nuo euro įvedimo išleido į apyvartą tik 2,8 mln. 200 eurų banknotų ir 1,4 mln. vienetų 500 eurų banknotų, o tai sudaro tik 6,6 proc. visų išleistų eurų vertės, – aiškino E.Paleckis. – Svarbu pažymėti, kad į Lietuvos banką 500 eurų banknotų sugrįžo netgi gerokai daugiau, t.y. daugiau kaip 3 mln. vienetų negu buvo išleista. Taigi stambiųjų nominalų banknotai Lietuvoje nėra plačiai naudojami, o 500 eurų banknotų į mūsų šalį dažniau patenka iš kitų šalių."
Populiariausi Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra 50 ir 20 eurų banknotai, jie sudaro atitinkamai 52 ir 21 proc. visų apyvartoje esančių banknotų.
500 eurų – vieni saugiausių
ECB duomenimis, 2018-aisiais aptikta 563 tūkst. suklastotų eurų banknotų – 18,9 proc. mažiau nei 2017 m. 96,7 proc. klastočių aptikta euro zonoje, 2,2 proc. – kitose ES narėse, 1,1 proc. – kitur pasaulyje. Iš euro zonos narių mažiausiai eurų klastočių, jas skaičiuojant vienam šalies gyventojui, aptinkama trijose Baltijos valstybėse, Suomijoje, Slovakijoje, Kipre.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas E.Paleckis "Kauno dienai" teigė, kad stambiųjų nominalų eurų banknotai nėra populiarūs tarp padirbinėtojų: "Tarp visų 2018 m. II pusmetį euro zonoje rastų padirbtų banknotų tik 1,4 proc. buvo 500 eurų banknotai."
Rečiausiai padirbinėjami 200 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 0,9 proc. visų klastočių. Po jų eina būtent 500 eurų (1,4 proc.), 5 eurų (1,6 proc.), 10 eurų (2,6 proc.) kupiūros. Dažniausiai aptinkama padirbtų penkiasdešimtinių – 61,8 proc. visų netikrų banknotų, 20 eurų (22,7 proc.) ir 100 eurų (9,0 proc.).
Apyvarton šiuo metu leidžiami popieriniai eurai yra naujausios serijos "Europa" banknotai (turintys šiuolaikiškas apsaugos priemones): 2013 m. – 5 eurų, po metų – 10 eurų, 2015 m. – 20 eurų, 2017 m. – 50 eurų. Atnaujintos 100 ir 200 eurų nominalo kupiūros pasirodys šiemet gegužės 28-ąją.
2018 m. II pusmetį rasta padirbtų eurų (proc.)
5 eurų kupiūra - 1,6 proc.
10 eurų kupiūra - 2,6 proc.
20 eurų kupiūra - 22,7 proc.
50 eurų kupiūra - 61,8 proc.
100 eurų kupiūra - 9,0 proc.
200 eurų kupiūra - 0,9 proc.
500 eurų kupiūra - 1,4 proc.
Šaltinis – Lietuvos bankas
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...