Seimui atsižvelgus į ekonomikos padėtį ir sumažinus biudžeto pajamų prognozes, šie rodikliai nebeatrodo tokie tragiški. Tačiau šalies ūkis kol kas daugiau gyvybės ženklų nerodo.

Į valstybės biudžetą per penkis šių metų mėnesius, išankstiniais duomenimis, surinkta 5,993 mlrd. litų pajamų – 36,3 mln. litų, arba 0,6 proc., daugiau, nei planuota.

Finansų ministerijos duomenimis, su ES ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis šiemet sausio–gegužės mėnesiais į valstybės biudžetą surinkta 8,711 mlrd. litų pajamų. Per penkis mėnesius daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 2,968 mlrd. litų, arba 1,8 proc., daugiau, nei planuota.

Pelno mokesčio per penkis šių metų mėnesius surinkta 435,5 mln. litų, arba 0,2 proc., mažiau, nei planuota, akcizų įplaukos siekė 1,244 mlrd. litų ir buvo 0,3 proc. didesnės.

Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio siekė 1,606 mlrd. litų – tiek, kiek ir buvo planuota.

Anksčiau buvo planuota, kad 2009 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 25,4 mlrd. litų, iš jų – 5,467 mlrd. litų – ES ir kitos paramos lėšos. Į patikslintą valstybės biudžetą 2009 m. numatyta gauti 22,88 mlrd. litų pajamų, iš jų 6,417 mlrd. litų sudarys ES ir kitos paramos lėšos.

Tačiau kiti šalies ekonomikos rodikliai vis dar atrodo grėsmingai. Statistikos departamentas vakar paskelbė, kad Lietuvos eksportas per keturis šių metų mėnesius, palyginti su 2008-ųjų sausio–balandžio mėnesiais, smuko 29,3 proc., iki 12,459 mlrd. litų, importas – 43,8 proc., iki 13,849 mlrd. litų, o užsienio prekybos deficitas sumažėjo 80,3 proc., iki 1,389 mlrd. litų,

Galime guostis nebent tuo, kad Lietuvos ekonomika pirmą šių metų ketvirtį susitraukė mažiausiai regione, o labiausiai sunyko Latvijos ūkis. Lietuvos statistikos departamento praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtais duomenimis, šiemet sausį–kovą sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 13,6 proc. kuklesnis nei prieš metus. Latvijos ir Estijos nacionalinės statistikos žinybos negalutiniais duomenimis, Latvijos BVP metinis nuosmukis siekė 18 proc., Estijos – 15,1 proc.

Latvijoje ir Estijoje mažėjantis BVP fiksuojamas ketvirtą, Lietuvoje – antrą metų ketvirtį iš eilės.

Tačiau Lietuvos skolos draudimo kaina vakar dar kiek pakilo, o Latvijos nukrito, bet tebėra gerokai didesnė. Kredito informacijos bendrovės "CMA DataVision" duomenimis, Lietuvos penkerių metų kredito įsipareigojimų neįvykdymo pasikeitimo sandorių kaina siekė 493,86 punkto ir buvo 6,06 punkto didesnė nei pirmadienį vėlai vakare. Šis Latvijos rodiklis smuktelėjo 24,17 punkto, iki 719,33 punkto.