Vilniaus geležinkelio stotyje keleiviai krovė daiktus į traukinį, kuris judės į Klaipėdą. Tarp jų buvo ir mokytojų iš užsienio. Iš pažiūros – eilinė kelionė į pajūrį. Tačiau iš tiesų tai buvo bandomasis reisas.

„Baisiausias dalykas, kuris gali nutikti – traukinys sustos, atvažiuos kitas traukinys, keleivius paims“, – šnekėjo LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Keleiviai pirmąkart judės ne įprastu, o augaliniu dyzelinu varomu traukiniu. „Lietuvos geležinkeliai“ ieško būdų, kaip mažinti taršą.

„Žaliasis dyzelinas gaminamas iš įvairių maisto pramonėje atsirandančių atliekų. Mes surandame, kur panaudoti atliekas, ir pakeičiame į degalus, reikia mažiau naudoti įprastinio dyzelino“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

LNK stop kadras

Degalais, panaudojus kepimo aliejų, pusantrų metų bus varomi trys traukiniai: du krovininiai ir vienas keleivinis iš Vilniaus į Klaipėdą. Tuo metu ant bėgių dirbs Klaipėdos mokslininkai.

„Duomenys bus imami kas 2–3 mėnesius, atvažiuos mokslininkai su savo įranga, susimontuos traukinyje, važiuos iš Klaipėdos į Vilnių arba iš Vilniaus į Klaipėdą kitą dieną“, – nurodė Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorė Laura Šaltytė-Vaisiauskė.

Mokslininkus domina ne tarša, o kaip nauji degalai veikia pačius traukinius.

„Ne dėl švarumo, o tinkamumo naudoti vidaus degimo varikliuose, dėl variklių atsparumo, kad tikrai traukiniai važiuotų saugiai“, – pabrėžė L. Šaltytė-Vaisiauskė.

LNK stop kadras

Užsienyje augalinis dyzelinas jau testuotas, bet ne su riedančiais traukiniais.

„Stebuklų nėra – tai angliavandeniniai degalai: vandenilis ir anglis, santykis artimas paprastam dyzelinui. Kodėl toks yra iššūkis ir tendencija pereiti prie tų degalų? Europos Sąjunga iškelia naują viziją į dekarbonizacijos problemą“, – šnekėjo Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Sergejus Lebedevas.

Kas vyksta variklio viduje, kaip dega įprastas ir augalinis dyzelinas – stotyje surengtas ir eksperimentas. Iš pirmo žvilgsnio, degalai iš kepimo aliejaus juodų dūmų skleidžia mažiau.

„Net ir vizualiai matome ryškų skirtumą“, – sakė pašnekovas.

Tokie bandymai – brangi geležinkelių investicija. Turimus traukinius išvalyti ir pripildyti biokuro kainuoja 450 tūkst. eurų.

„Suma tikrai nėra didelė, mes neeksperimentuojame su nauju dalyku – Vokietijoje, Italijoje šie degalai naudojamas“, – kalbėjo LTG grupės generalinis direktorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministras tikino, kad dėl bandymų keleiviai nebus nuskriausti. Bilietų kainos, žada, kad nesikeis.

„Šiuo metu dėl šio projekto keleiviams didelių pokyčių nebus – iš esmės jokių nebus“, – pabrėžė susisiekimo ministras.

Atsinaujinančius degalus „Lietuvos geležinkeliai“ rinkoje perka maždaug penktadaliu brangiau nei įprastą dyzeliną. Tačiau tikina, kad dėl griežtėjančių reguliavimų tokia investicija ilguoju laiku atsipirks.

„Visi aplinkos taršos leidimai kainuoja. Pasikeitus aplinkai mokestinei, labiau taršus dyzelinas kainuos brangiau – ne tik Europos, bet ir Lietuvos, kurie perkelia reglamentą“, – tvirtino E. Lazauskas.

Vadinamu HVO degalais varomi traukiniai dabar važinėja Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Italijoje.