Nepadarė įspūdžio

P. Čepkauskas sako, kad kai kurių internetinių parduotuvių atstovų pasakojimai apie juodąjį lapkritį padvigubintus pardavimus didelio įspūdžio nedaro. „Dvigubai daugiau pardavė – tai nėra įspūdingas skaičius, kad dvigubai daugiau pardavei nei įprastą dieną. Prieš Kalėdas bus parduota tikrai daugiau, bet kaip bus iš tikrųjų, pažiūrėsime Valstybės duomenų agentūros statistikoje“, – priduria jis.

P. Čepkauskas mano, kad situacija lapkritį panaši į situaciją spalį, o spalį maistui žmonės išleido 8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. „Spalis iš tikrųjų šiais metais buvo vienas iš geresnių mėnesių mažmeninei maisto prekybai. Tik džiaugtis tuo turbūt labai nereikėtų, nes sritys, kurios parodo gyventojų gerovę, krinta žemyn. Krinta viešojo maitinimo pardavimai, žmonės mažiau eina į kavines ir restoranus, krinta atskirų maisto prekių kategorijų pardavimai – vadinasi, žmonės taupo, kad padengtų išlaidas maistui. Teigiami maisto pardavimo rodikliai nėra gero gyvenimo rodiklis. Šie metai ir bus tokie, kad žmonės maisto prekybos tinkluose išleis daugiau, nes šventė yra šventė. Kokia situacija bus paskui, matysime po Naujųjų metų“, – sako P. Čepkauskas.

Jis prognozuoja, kad Kalėdų dovanos ir jiems skirtas biudžetas šiemet nelabai skirsis nuo ankstesnių metų. Vis dėlto kainų stebėtojas išskiria, kad vartotojų nuotaikos ne itin pozityvios. „Taip, didėja  atlyginimai, daugiau gavo viešasis sektorius, pridėkime išmokų gavėjus, t. y. pensininkus ir visus kitus. Jie gavo daugiau ir vėlgi tai kelia nuotaikas maisto prekybos tinklų pardavėjams, nes tai viena pagrindinių vartotojų išlaidų. Privatus sektorius, kuris yra pagrindinis mokesčių mokėtojas, – patys skaitote, kad ten ir šen bankrutavo, ten atlyginimai taip neaugo“, – teigia P. Čepkauskas.

„Šiuo momentu jaučiama lengva euforija, tai turės įtaką kalėdinei prekybai: tie, kurie gavo didesnų išmokų, pradedant biudžetininkais ir baigiant pensininkais, leis sau truputėlį daugiau. Antra vertus, spalį matėme maisto kainų šuolį ir įsibėgėjimą, o gruodį prekyba itin suaktyvės. Iš verslo, būtent maisto prekybos, pusės žiūrint, spalį yra vieni iš geriausių rodiklių, pirkėjas į padidėjusias kainas nestipriai reagavo, vadinasi, valio – galima toliau didinti kainas. Verslas kainas mažina, kai stoja prekyba, o maisto prekių prekyba nestoja“, – akcentuoja jis.

Projekcijos: P. Čepkauskas numato, kad, pasibaigus šventėms, bendras visuomenės nuotaikų fonas bus neigiamas, nes kitąmet bus bandoma kainas kelti. / P. Čepkausko asmeninio archyvo nuotr.

Švenčių stalas

Ar švenčių stalo biudžetas labai skirsis nuo ankstesnių metų? „Matome pieno produktų, šokolado, kavos brangimą – tai paveiks saldžiąją stalo dalį. Visi saldumynai, šokoladai bus brangesni, visi kepiniai, nes į juos įeina sviestas ir panašūs produktai, taigi jie taip pat bus brangesni. Palyginti su praėjusiais metais, ir augalinis rapsų, saulėgrąžų aliejus pradeda brangti – nuo kosminių 3 eurų buvo atpigęs vos ne iki 1 euro, o dabar jau ir 1,30 euro kainuoja. Kepiniai ir saldumynai šiais metais jau  garantuotai brangesni negu pernai“, – sako P. Čepkauskas.

„Sūrioji stalo dalis – kiauliena, bulvės, daržovės ir kita – praėjusių metų lygio. Tačiau mes jau lyginome mūsų pirkinių krepšelio spalio pabaigos ir lapkričio kainas su praėjusių metų gruodžio kainomis, ir tai jau yra plius 4 proc.“, – sako jis.

„Vadinasi, šitos Kalėdos bus brangesnės. 2023 m. Kalėdos, palyginti su 2022 m. Kalėdomis, buvo pigesnės vidutiniškai 1 proc., nes vyko pigimas, dabar bus brangesnės ir už 2022 m., ir 2023 m. Pavadinkime taip: tai brangiausios Kalėdos per visą Lietuvos laikotarpį“, – konstatuoja ekspertas.

Silkės deficitas

Artėjant Kūčioms, sunku įsivaizduoti stalą be silkių patiekalų. Šia proga  pricer.lt neseniai palygino silkių mišrainių sudėtį ir įvertino, ar apskritai verta jas pirkti.

P. Čepkausko išvada – verčiau jau apsieikime be tokių silkių patiekalų. „Tas marmalas su visais padažais – na taip, galbūt ir gera idėja greitai užkąsti, bet tai, kas ten yra, – patys suprantate... Silkės ten mažai, susimokame geriausiu atveju už augalinį aliejų ir daržoves. Gal pasitroškinkime namie patys“, – siūlo jis.

Pasak P. Čepkausko, Lietuvoje tokie produktai perkami, netgi gana populiarūs kaip greitas sprendimas. „Kažkuriais metais vyko diskusija, kad reikėtų šitą dalyką uždrausti vadinti silke, nes silkės ten yra ne daugiau kaip 50 proc. Tai iš tikrųjų yra mišrainė, bet naudojamasi terminais ir pavadinama, pavyzdžiui, silkių filė su paprikomis, – vyrauja ne žodis  „mišrainė“, o „silkė“, – pastebi jis.

„Tačiau yra toks patiekalas – 300 g indelis kainuoja 3,5 euro, o 1 kg paprastos silkių filė be odos kainuoja 3,99 euro“, – kainas lygina P. Čepkauskas.

„Tikėkimės, kad ant šventinio stalo lietuviai dažniau deda savo ruoštą silkę“, – viliasi jis.

Kažkuriais metais vyko diskusija, kad šitą dalyką reikėtų uždrausti silke vadinti, nes silkės ten yra ne daugiau kaip 50 proc.

Nuotaikų fonas

P. Čepkauskas prognozuoja, kad, pasibaigus šventėms, bendras nuotaikų fonas bus neigiamas. Jis neabejoja, kad kitąmet bus bandoma kainas kelti aukštyn: „Ir pieno kainos, ir energija brangs, ir dujos, ir degalų akcizai. Pastebėjome bendrą tendenciją: vos tik pasirodo pagrindas, iš karto prasideda kainų kėlimas. Driokstelės per daug niekas nelaukęs.“

„2022 m. labai gražiai parodė, kad mūsų vartotojas susitaiko su bet kokiomis maisto produktų kainomis. Iš tikrųjų nenuostabu: juk tai pirmo būtinumo prekė – negali nevalgyti. Taip, gali mažiau pirkti drabužių, atidėti buitinės technikos pirkimą – na, jei reikia šaldytuvo, tai reikia, bet juk gali nepirkti naujo telefono modelio. Tačiau 2 000 kcal per dieną vis tiek reikia suvartoti. Gali persiorientuoti ir, jei anksčiau eidavai į kavinę, dabar gali į darbą neštis maisto iš namų, bet ne daugiau“, – požiūriu dalijasi ekspertas.

Jis prognozuoja apie 5 proc. maisto kainų kilimą. „Bent jau šiuo metu matome, kad prie praėjusių metų kainų prisideda 5 proc. Tarp kitko,  pernai kainų augimas pirmą ketvirtį, iki vasaros vidurio, buvo sulėtėjęs ir nulinis, net infliacija šiek tiek minusinė ir fiksuotas pigimas, o dabar, kelis mėnesius iš eilės, fiksuojamas augimas“, – teigia P. Čepkauskas.