Kainų pažaboti nepavyks

Po Naujųjų gyventojams 15 proc. pabrangs elektra ir dujos, o verslas jau dabar jaučia drastiškai išaugusias kainas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikino, esą valdžia padarė viską, kad kainos neaugtų stipriau nei gali. "Rinkose, kuriose dalyvauja Lietuva, situacija yra šokiruojanti, nes kainos elektros rinkoje kilo 40 proc., dujų – 30 proc. Vyriausybė ėmėsi maksimalių sprendimų jau iki šiol, ten, kur buvo galima jų imtis, nes kainų augimas buvo sumažintas daugiau kaip trečdaliu", – kalbėjo jis.

Visgi ne viskas taip paprasta. Tik iliuzija, kad gyventojams padarius išlygą ir palikus visą likusią brangimo košę srėbti pramonei niekas nepajaus to pasekmių. Akivaizdu, kad brangstanti energetika verslui augins kainas visur, todėl naivu tikėtis, kad gyventojams brangs tik 15 proc. riba.

"Dar nuo sovietmečio likęs požiūris, kad įmonės, verslas yra kažkoks blogis ar bent jau tai, kuo visai neverta rūpintis. Kitos Europos šalys daro viską, kad stiprintų savo įmonių konkurencingumą, nes jos ir nulemia šalies gerovę, turtina biudžetus", – kalbėjo tarptautinis energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Pirma, didžiausias paradoksas, kad mums buvo žadamas mažesnis terminalo išlaikymo mokestis, o įvyko visiškai priešingai.

Virvė smaugs stipriau

Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEKK) nustatė 16,35 proc. didesnę tikslinę gamtinių dujų kainą kitiems metams. Rudenį dujų rinkoje ji jau išaugo iki 50 proc.

Nuo dujų priklausoma nemaža dalis pramonės įmonių. Joms ir iki kainų šuolio nebuvo lengva. "Bendras dujų vartojimas mažėja, todėl kainų pokyčiai labiausiai ir veikia tą pramonę, kuri technologiškai negali apsieiti be dujų, į tai reikėtų atsižvelgti, o ne ignoruoti problemą", – mano V.Jankauskas.

Tačiau užuot ieškojus sprendimų, problema netgi didinama. Antai, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas turėjęs plėsti galimybes importuojant žaliavas ir tuo užtikrinant šalies energetinį saugumą dėl trumparegiškų sprendimų gali tapti tiksinčia bomba pramonei.

Didžiausiai šalies dujų vartotojai, trąšų gamyklai "Achema" SGD terminalo išlaikymo mokestis nuo kitų metų didėja 6 mln. eurų ir 2019 m. sieks net 26 mln. eurų. Sudėtingoje situacijoje atsidūrusios strateginės reikšmės įmonės kitąmet laukia nemenki išbandymai. "Pirma, didžiausias paradoksas, kad mums buvo žadamas mažesnis terminalo išlaikymo mokestis, o įvyko visiškai priešingai. Antra, tai, iššūkis išlikti konkurencingiems rinkoje. Mums dujos, kurios yra pagrindinė žaliava trąšų gamyboje, brangsta greičiau nei trąšos. Kol kas vertiname įvairius scenarijus, kokiu režimu dirbsime ateinančiais metais", – sakė AB "Achema" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Pasak vadovo, net jei gamykla laikinai sustabdytų visą gamybą, jai tektų mokėti visą SGD terminalo mokestį.

Rebusas dėl SGD terminalo

Remdamasi tarptautinių konsultantų atlikta studija, Vyriausybė linksta išpirkti dabar nuomojamą terminalą iki 2024 m. Tikimasi, kad toks scenarijus palengvintų SGD terminalo išlaikymo naštą, tačiau problema būtų perkeliama ateities kartoms. V.Jankauskas pajuokavo, kad jei žinotų atsakymą, kaip padaryti, kad terminalas neštų naudą be naštos įmonėms ir biudžetui, jis būtų vertas milijono. "Nežinia ir koks variantas geriau – nuomoti ar išpirkti. Šiandien sunku pasakyti, kiek 2024 m. liks dujų vartotojų. Išpirkti reikės daug lėšų, nežinia, per kiek jos atsipirks. Nuoma įpareigoja mažiau, bet, kaip matome, ji irgi yra didelė našta pramonei", – svarstė V.Jankauskas.

V.Jankausko teigimu, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas nuomotis SGD terminalą, dujų vartotojų šalyje būta daugiau, taigi daugiau turėjo būti ir jį išlaikančiųjų. "Rekonstravus daugelį miestų jėgainių, jose pradėtas deginti biokuras ir dujų vartojimas ėmė stipriai kristi. Dabar situacija tokia, kad "Achema" suvartoja pusę importuojamų dujų, todėl jai ir SGD terminalo nuomos našta nuolat auga", – aiškino ekspertas.

V.Jankauskas mano, kad biokuro plėtra šilumos ūkyje yra naudinga, kaip naudinga turėti ir alternatyvų dujų apsirūpinimo šaltinį. Tačiau neteisinga palikti visą košę srėbti vienai įmonei. "Vyriausybei labai patogu atsiriboti, bet tokiu būdu žlugdoma įmonė, nuo kurios priklauso visos Jonavos gerovė. Ar bus geriau, jei ištisas miestas pavirs bedarbių minia, bus prarasti dideli mokesčiai į biudžetą?" – retoriškai klausė V.Jankauskas.

Komentaras

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

Žiūrint plačiau, projektai turėtų būti atsiperkantys jų plėtotojams ir naudingi vartotojams. Jei nors viena iš šių sąlygų yra netenkinama, projektą reikės subsidijuoti iš vartotojų arba mokesčių mokėtojų kišenės. Lietuvos SGD terminalas iš dalies buvo plėtojamas ir dėl geopolitinių, ilgalaikio tiekimo saugumo priežasčių, o už tai sumoka vartotojai. Esminė dilema, jei SGD terminalas yra nacionalinio saugumo projektas, tai kodėl jis finansuojamas iš dujų vartotojų, o ne nacionalinio biudžeto (nors tai irgi ne pati geriausia išeitis). O istorijos moralas yra paprastas. Dideliuose infrastruktūriniuose projektuose, ar tai būtų terminalas, ar "Rail Baltica" pastatymas, yra lengvoji dalis. Ekonominis atsiperkamumas, t.y. kad būtų naudinga ir vartotojams, ir statytojams – štai čia yra sudėtingoji dalis.