- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė įstatymo projektui nuo 2020 m. daugiau nei penkis kartus padidinti sąvartynuose šalinamų nekenksmingų atliekų taršos mokestį. Taip pat neatsisakoma planų ateityje papildomai apmokestinti ir atliekų deginimą bei taip surinkti daugiau pajamų į biudžetą.
Jei Aplinkos apsaugos komiteto siūlomas įstatymas bus patvirtintas, šiuo metu galiojantis 5 eurų už toną sąvartyne šalinamų atliekų taršos mokestis nuo 2020-ųjų išaugs iki 27,51 euro už toną.
„Pagal žiedinės ekonomikos piramidę sąvartynai turėtų būti mažiausiai populiarus atliekų tvarkymo būdas, todėl ir siūloma apmokestinti“, - trečiadienį vykusiame posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.
Tačiau, pasak jos, reikėtų siekti ir kito nepatrauklaus atliekų tvarkymo būdo - jų sudeginimo - apmokestinimo.
„Deginimas šiuo metu apmokestinamas į deginimo operatorių pajamas, jų įplaukas, o ne biudžetą. Mes turime galvoti apie tai, kaip deginimo mokestį padaryti į biudžetą ir paskatinti aukštesnes atliekų perdirbimo pakopas, kad žaliavos būtų naudojamos kitiems produktams gaminti“, - sakė V. Vingrienė.
Parlamentarė siūlė ateityje sugrįžti prie jos anksčiau siūlytų aplinkos taršos mokesčių atliekų deginimui.
ELTA primena, kad V. Vingrienė rugsėjį siūlė vienos tonos nepavojingų atliekų sudeginimą nuo 2020 metų apmokestinti 10 eurų, nuo 2025 metų - 15 eurų, o nuo 2030-ųjų - 25 eurais už toną, tačiau Seimas tokių įstatymo pataisų nesiėmė svarstyti.
Nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ duomenimis, atliekų deginimas jau yra apmokestintas Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Prancūzijoje.
Aplinkos ministro postą palikęs Kęstutis Navickas naujienų portalui Delfi.lt praėjusią savaitę taip pat teigė nesąs atliekų deginimo jėgainių gerbėjas.
„Vienintelis klausimas, kuris kirbėjo ir kirba iki šiol, tai yra tas atliekų kiekis - ar užteks, ar ne. Tai kertinis klausimas. Ir kai aš pats asmeniškai priėmiau sprendimą po įvairių konsultacijų tiek su „Lietuvos energija“, ir kitais žmonėmis, mano atsakymas yra toks: mes žinome kiekį ir tiksliai galime pasakyti kiekį komunalinių atliekų, jeigu neklystu - 600 tūkst. tonų“, - Delfi sakė K. Navickas.
Jis teigė atkreipęs „Lietuvos energijos“ dėmesį į tai, kad techniškai atliekų yra mažiau, nei bendrovė stato deginimo pajėgumų.
„Bet jeigu jums („Lietuvos energijai“. - ELTA) reikia ir norite statyti, tai jūsų verslo projekto rizika. Mes, Aplinkos ministerija, ką darėme ir turime daryti viską, kad tų atliekų komunalinių kiekis mažėtų. Ta pozicija buvo mano nuo pat pradžių ir ji nepasikeitė išeinant“, - sakė K. Navickas.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 m. Lietuvoje susidarė daugiau nei 1,28 mln. tonų komunalinių atliekų, iš kurių 420 tūkst. tonų, arba beveik 33 proc. buvo pašalintos sąvartynuose. Dar beveik 236 tūkst. tonų atliekų pernai buvo sudegintos energijai gauti, o 617 tūkst. tonų, arba beveik 50 proc. viso komunalinių atliekų srauto - perdirbtos ir sukompostuotos.
Europos Komisija (EK) 2017 m. paskelbtoje Europos Sąjungos aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje nurodė, kad Lietuva turėtų „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, kurioje būtų galima sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų.
EK atliekų deginimą traktuoja kaip konkurenciją atliekų perdirbimui, jos nuomone, optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20-25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Remiantis tokia rekomendacija ir vertinant praėjusių metų atliekų kiekius, šalyje galėtų būti sudeginama ne daugiau nei 322 tūkst. tonų komunalinių atliekų.
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi statomos Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...