– Europos Komisija ragina valstybes mažinti naftos ir dujų naudojimą. Kaip greitai Lietuva turėtų imtis priemonių – taupyti degalus ar mažinti mokesčius?
– Kai kurios priemonės geriausios būtų buvusios jau vakar. Energijos vartojimo mažinimas ir sprendimai, kurie stabdytų staigų kainų šuolį vartotojams, yra tarsi būtinos „higienos“ priemonės. Kitas klausimas – fiskalinės priemonės, pavyzdžiui, akcizų mažinimas. Įvairios šalys reaguoja skirtingai, pasirinkimų yra daug. Lietuva svarsto tam tikrą priemonių rinkinį: geresnį kainų skaidrumą degalinėse, kas didintų konkurenciją, rezervų naudojimą, taip pat kalbama apie akcizų mažinimą. Svarbiausia, kad kainos realiai mažėtų vartotojams, o nauda nebūtų pasidalijama tarp tiekėjų ir pardavėjų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Brangstantys degalai gali persikelti ir į maisto kainas. Kaip greitai tai gali įvykti?
– Degalai jau yra vartotojų krepšelyje ir sudaro apie 5 proc. Kai jie brangsta 50 proc. ar daugiau, tai tiesiogiai veikia infliaciją – žmonės daugiau išleidžia degalams ir mažiau kitoms prekėms. Naujausi duomenys rodo, kad metinė infliacija Lietuvoje siekia apie 4,5 proc., kai sausį buvo 2,8 proc. Kalbant apie maisto kainas – jei degalų krizė užsitęstų ir gilėtų, poveikis būtų juntamas ir čia. Tačiau degalų dalis galutinėje maisto kainoje nėra didelė. Daug kas priklausys nuo geopolitinės situacijos ir žaliavų rinkų. Šiuo metu grūdų ir kitų žaliavų kainos yra pakilusios, bet dar nepasiekė 2021–2022 metų lygio.
– Augant infliacijai, kyla ir palūkanos. Kiek jos dar gali didėti ir kaip tai paveiks EURIBOR?
– Finansų rinkos jau dabar reaguoja į lūkesčius. EURIBOR pakilęs iki maždaug 2,6 proc., nes tikimasi, kad Europos centrinis bankas didins palūkanas. Degalų kainų augimas yra infliacinis veiksnys, tačiau jo mastas ir trukmė dar neaiškūs. Prieš mėnesį buvo tikimasi palūkanų mažinimo, dabar – jau didinimo. Todėl prognozuoti tiksliai būtų spėliojimas. Šiuo metu rinkos tikisi, kad palūkanos šiemet bus didinamos du kartus. Ar taip ir bus, priklausys nuo geopolitinės situacijos, ypač konflikto aplink Iraną.
– Pradedate antrąją kadenciją Lietuvos banke. Kokiems iššūkiams ruošiatės?
– Vienas pagrindinių tikslų – atspari finansų sistema. Tai reiškia, kad ji turi veikti ne tik įprastomis, bet ir krizės sąlygomis, užtikrindama bent svarbiausias finansines paslaugas. Būtent į tai ir orientuojamės dabartiniame geopolitinių įtampų kontekste. Be atsparios finansų sistemos būtų sunku užtikrinti tiek nacionalinį saugumą, tiek tvarų ekonomikos augimą.
Naujausi komentarai