Pasaulio ekonomikai kyla daugiau grėsmių nei kada nors: Kinijos ekonomikos lėtėjimas, dar viena euro zonos krizė ir galbūt iširimas, Jungtinių Amerikos Valstijų nesugebėjimas atsitiesti. Tačiau bene didžiausias veiksnys, kuris gali lemti naują pasaulinę recesiją, yra naftos kainos.

Sankcijos kelia įtampą

Nors pastaruoju metu dėl suintensyvėjusių neramumų finansų rinkose ir sumažėjusios pasaulinės degalų paklausos naftos kainos šiek tiek sumenko, jos vis dar gerokai viršija psichologine tapusią 100 JAV dolerio už barelį ribą. Atitinkamai dėl to kylančios degalų kainos kelia ypatingą grėsmę tolesnei ekonomikos raidai.

Pagrindinę įtaką kainoms kilti turi Artimuosiuose Rytuose tvyranti įtampa tarp Irano ir Izraelio. Pastarasis grasina imtis karinių veiksmų prieš Iraną, jei šis nesustabdys urano sodrinimo procedūros. Prie to nemažai prisidėjo ir JAV pradėtas taikyti prekių embargas Iranui, taip pat bankinės sankcijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią gauti pinigų per Vakarų bankų sistemas. Prie embargo prisijungė ir ES kuriai kylančios naftos kainos tik į nenaudą.

Verta paminėti, kad trys pastarosios pasaulinės recesijos, neskaitant naujausios, buvo sukeltos naftos kainų šokų dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose. 1973 m. prasidėjo arabų valstybių ir Izraelio karas, kuris dvejiems metams sukėlė pasaulinę stagnaciją. 1979 m. prasidėjo Irano revoliucija, kuri trejiems metams pasaulio ekonomiką įstūmė į recesiją. 1990 m. Irakas užpuolė Kuveitą ir vėl – pasaulinė recesija. Net jei vertintume pastarąją vis dar besitęsiančią pasaulinę krizę, galime prisiminti, kad jos pradžioje 2008 m. naftos kainos pasiekė rekordinį visų laikų lygį – 147 JAV dolerius už barelį – ir nuo to laiko nebuvo nukritusios gerokai žemiau nei 100 JAV dolerių. Tai sukėlė maisto produktų, elektros, šilumos, transporto ir daugumos kitų prekių kainas. Ir labai greitai ekonomika ėmė smukti.

Naftos kainos nesugebėjimas nusmukti žemiau nei 100 JAV dolerių už barelį ribos yra skausmingas viso pasaulio ekonomikai. Kadangi naftos produktai naudojami labai plačiai, nuo jų kainos priklauso kitų prekių kainos ir tai įtraukia į užburtą ratą. Nesugebėjimas spręsti šios problemos, net jos ignoravimas, pastaruoju metu yra labai pavojingas.

Spekuliacijos ignoruojamos

Nors pagrindinis naftos kainos veiksnys yra pasaulinė jos paklausa, energetikos srities mokslininkų sluoksniuose vyksta daug diskusijų, kokią įtaką turi spekuliantų, kurie nedalyvauja realioje prekyboje, veiksmai. Spekuliacija išvestinėmis priemonėmis, susietomis su nafta, per ketverius metus išaugo apie 20 kartų. Nors per pirmą krizės bangą šiuo klausimu buvo garsiai diskutuojama, pastaruoju metu jis neliečiamas.

Tarp viešai neeskaluojamų ir nepatogių pasiūlymų – uždrausti spekuliacinius sandorius ir apriboti prekybą naftos produktais tik licencijuotiems prekybininkams. Kitas – vadinamasis Tobino mokestis, kuriuo spekuliaciniai sandoriai būtų apmokestinami nedideliu procentiniu mokesčiu nuo kiekvieno sandorio. Taip iš prekybos būtų pašalinami spekuliantai, uždirbantys iš nedidelio kainų svyravimo.

Žinoma, neverta pamiršti tokių rinkų kaip Kinija, Indija ir Brazilija, kurios net ir kylant pasaulinės krizės grėsmei auga ir vartoja vis daugiau. Remiantis naujausia Tarptautinės energijos agentūros naftos rinkos ataskaita, prognozuojama, kad naftos sunaudojimas 2013 m. augs beveik 1 proc. JAV federalinio rezervo tyrimas rodo, kad paklausa naftos kainos pokyčius lemia 40 proc. Apie 15 proc. kainos pokyčių sudaro spekuliaciniai sandoriai. Nors pastarasis veiksnys ne didžiausias, jį eliminavus būtų galima sumažinti 15 proc. įtaką naftos kainai.

Prognozuoti sunku

Dauguma tyrėjų nesutaria dėl naftos spekuliantų įtakos, tačiau net ir 15 proc. įtaka yra didelė. Juo labiau kad kylančios naftos kainos augina pirmiausia jos produktų, labiausiai degalų ir daugumos kitų prekių, kainas. Tai prisideda ir prie maisto, transporto kainų augimo, brangina kitas paslaugas, nes visi žmonės ir įmonės naudojasi transportu, todėl jų išlaidos atitinkamai didėja. Taip patenkame į užburtą kainų kilimo ratą.

Būtų sunku prognozuoti naftos kainos perspektyvą, nes ji priklauso nuo labai daug veiksnių. Tačiau galima daryti labai aiškią išvadą, kad, šiandieniams įvykiams besitęsiant ir karinio konflikto tarp Irano ir Izraelio grėsmei vis didėjant, juodojo aukso kaina gali labai greitai grįžti į rekordinį lygį ir jį viršyti. Prasidėjus konfliktui su Iranu buvo prognozuota, kad naftos kaina gali pasiekti 200 JAV dolerių už barelį. Ir tai gali būti ne riba, jei konfliktas virstų karu ir prekyba su vienu pagrindinių naftos prekybos taškų – Ormūzo sąsiauriu – sustotų. Kadangi šiuo sąsiauriu perplukdoma apie 20 proc. visos pasaulinės naftos, galima tik spėlioti, iki kokio lygio tai išaugintų jos kainą.

Žinoma, vis atidedamas alternatyviųjų išteklių ir energijos šaltinių klausimas tokios perspektyvos kontekste tampa vis aktualesnis. Ir labai realu, kad šios pasaulinės krizės rezultatas bus galų gale atrasta ir imta naudoti pigi iškastinio kuro alternatyva. Naftos kainų šokai yra nulėmę ir kitų produktų brangimą, kurį sustabdyti labai sunku net ir sumažinus priežastinio veiksnio – naftos – kainą.