– Kaip žmonės jaučiasi artėjant šildymo sezonui?
– Na, panašiai kaip pernai, bet tiek pernai, tiek šiais metais mes matome, kad dalis žmonių tikrai jaučia pakankamai nemažą įtampą dėl šildymo sezono. Tai apskritai tiek pernai, tiek šiais metais šiek tiek daugiau negu pusė respondentų sako, kad dėl šildymo sezono turės riboti išlaidas. Tai apie trečdalis žmonių planuoja apmokėti šildymo sąskaitas be jokių problemų ir išlaidų neriboti, bet apie 35 procentai gyventojų planuoja šiek tiek riboti išlaidas, nepirkdami nebūtinų dalykų, tai yra brangesnių kelionių, kažkokių brangesnių pirkinių. Bet 22 procentai žmonių planuoja apmokėti sąskaitas laiku, bet jau mokėti tik už visiškai būtinas išlaidas, tai yra maistą, vaistus, mediciną, gydymą ir taip toliau.
Tai iš esmės rodo, kad, iš vienos pusės, mes matome atlyginimų augimą, ekonomikos augimą, bet paraleliai mes matome ir labai didelį šildymo kainų augimą. Mes galvojame, kad šiais metais optimistiniu variantu šildymas brangs 20 procentų, realistiniu variantu – 30 procentų, pesimistiniu variantu – apie 40 procentų. Tai normalu, kadangi mes matome tokį didelį šildymo kainų augimą, atitinkamai ne visi žmonės galės su tuo susitaikyti ir apmokėti tas sąskaitas visiškai neribodami išlaidų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie miestus, ar yra išskirta ir matote pagal apklausą, kuriuose miestuose žmonės labiausiai nerimauja, kad tos sąskaitos bus ir didelės, ir teks riboti savo išlaidas kitais metais?
– Čia iš esmės labai lengva atsakyti. Vilniuje problemų bus mažiausiai, kadangi Vilniuje atlyginimai didžiausi ir gyventojų BVP vienam gyventojui yra gerokai didesnis. Tai Vilniuje tikrai gyventojų, kurie turės problemų su šildymu ir šildymo sąskaitomis, bus mažiausiai. Bet regionuose, kur dominuoja pramonė, žemesnės pajamos, kur dominuoja atlyginimai, kurie nesiekia šalies vidurkio arba daugiausia mokami minimalūs atlyginimai, ten, akivaizdu, žmonės turės šiokių tokių iššūkių apmokėti šildymo sąskaitas.
– Kalbant apie tas išlaidas, kokios yra nebūtinosios išlaidos ir ką žmonės atsako, ką jie ribos ir kiek ta baimė yra pagrįsta? Gal čia baimės akys didelės, bet realybė pasirodo kita, nes tų pačių santaupų yra?
– Tai santaupų yra. Vartotojų optimizmas yra pakankamai aukštas. Kyla atlyginimai, bet paraleliai matosi, kad dalis žmonių tikrai jaučia finansinį spaudimą, nes pabrango dyzelinas, benzinas, pabrango apskritai visa energetika, pakankamai stipriai pabrangs šildymas, pabrangs rudenį elektra, kadangi atsinaujinančių išteklių dalis bus mažesnė žiemą, tai, sakykime, tas dujų kainų augimas bus didelis. Galų gale dujos pabrango daugiau negu 100 procentų nuo metų pradžios. Tai atitinkamai žmonės jaučia bendrą infliacijos spaudimą ir dalis žmonių tikrai mažins nebūtinas išlaidas. Kalbant apie mažiausiai būtinas, tai yra įvairūs brangesni pirkiniai, elektronika, IT, kelionės, turizmas. Pagrinde žmonės mažins tokias išlaidas.
– Lyginant su ankstesniais metais, na, ne pirmą sezoną kainos šildymo auga. Ar tos baimės iš principo pasitvirtina? Kitas dalykas – valdžia sako, kad sunkiai besiverčiantiems visuomet yra skiriamos kompensacijos. Šiemet jų bus daugiau.
– Šiemet jų bus daugiau, bet pretenduoti į tas kompensacijas nėra lengva. Žmonėms taikomi pakankamai griežti kriterijai ir bet kokiu atveju netgi žmonės, kurie gauna atlyginimus, kurie viršija minimalų, bet jie nėra labai dideli, bet kokiu atveju bus paveikti to šildymo sezono. Ir aš asmeniškai būčiau už tai, kad valstybė plėstų tą lengvatų dydį, komponentus ir kriterijus, kad didesnė dalis žmonių galėtų pretenduoti į lengvatas, kadangi mes nuo praėjusių metų rekordinio šildymo sezono dar matysime mažiausiai 20 procentų šildymo kainų augimą. Tai akivaizdu, kad tai yra pakankamai didelis spaudimas žmonių finansams. Ir tą rodo ir mūsų apklausa, kad tiek pernai, tiek šiemet pakankamai didelė gyventojų dalis planuoja savo išlaidas riboti tam, kad nevėluotų apmokėti sąskaitas už energetiką.
Naujausi komentarai