- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie 190 tūkst. bedarbių, bet dirbti nėra kam – tokią situaciją sumaniusi spręsti valdžia nusprendė pertvarkyti Užimtumo tarnybos sistemą – atskirti, kas yra tikrieji bedarbiai, informuoja LNK.
„Užimtumo tarnyboje turime bedarbių, kurie deklaruoja, kad vis dar ieško darbo, nors yra metų metais registruoti ir to darbo jiems niekaip nepavyksta susirasti. Tai siūlymas – pripažinkime, kad šitie žmonės darbo neieško ir ieškokime, kodėl jie to darbo neieško ir kaip mes jiems galime padėti, kad jie to darbo ieškotų“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Negali ar nenori dirbti?
Ekonomistas Jonas Lazutka reformą vertina teigimai. Sako, jau seniai reikėjo atskirti, kas yra bedarbiai, o kas – nepasirengę dirbti. „Gali turėti mažą vaiką, bet nerasti darželio. O ypatingai kur nors provincijoje. Gali būti, kad slaugo savo šeimos narį, tarkime, seną mamą arba tėvą. Gali būti, kad tiesiog neturi transporto nuvažiuoti iki darbo vietos. Gali būti taip pat, kad neieško darbo, nes turi labai daug įvairiausių įsiskolinimų“, – vardijo ekonomistas.
Gali būti taip pat, kad neieško darbo, nes turi labai daug įvairiausių įsiskolinimų.
Socialinės apsaugos ir ministerija siūlo padėti tokiems žmonėms didesne parama mobilumui – psichologo, vaikų priežiūros ir kitomis reikalingomis paslaugomis. Kitas žingsnis – atskirti tuos, kurie dirba nelegaliai ir paskatinti juos dirbti. Apriboti laiką, kiek darbo galima ieškoti. Atsisakant darbo, atimti bedarbio statusą. „Pirmus šešis mėnesius siūlomas pageidaujamas darbas, o nuo septinto mėnesio asmuo turi imti bet kokį darbą. Estijoje, pavyzdžiui, terminas yra penki mėnesiai ir nuo šešto mėnesio žmogus turėtų priimti bet kokį darbą“, – situaciją komentavo V. Šilinskas.
Ką reforma nuskriaus labiausiai?
Profsąjungos kritikuoja, kad taip bus skriaudžiami tie, kuri dirbo, mokėjo mokesčius, nes jiems priklauso devynių mėnesių nedarbo išmoka. O rasti norimą darbą gali užtrukti ilgiau nei pusę metų. Neramina profsąjungos ir tai, kaip bus sprendžiama, koks darbas yra tinkamas. „Pats tinkamo darbo apibrėžimas, kuomet tau duodama tik 60 proc. tavo buvusio atlyginimo. Tokios priemonės, toks jausmas, kad yra nukreiptos būtent į tuos darbuotojus, kurie aktyviai ieškosi darbo, kurie mokėjo mokesčius ir tikisi užklupus bėdai gauti tam tikrą pagalbą ir paramą“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.
Verslo atstovai antrina, kad tie, kurie uždirbo daug, bus priversti tekintis gerokai mažesne alga ir jų kvalifikacijos neatitinkančiu darbu. Anot verslo, reforma tik pagerins oficialią nedarbo statistiką, bet problemos neišspręs. Ir dabar teisės aktai leidžia žmogų išbraukti iš bedarbių sąrašo, jeigu atsisakoma darbo.
„Darbdavių pasiūlymai buvo susiję, kad tie asmenys iš viso nebūtų, kurie yra ne tik kad nepasiruošę, bet negalintys, nenorintys dirbti, jie nebūtų užimtumo sistemos dalimi, o su jais socialiniai darbuotojai, socialinė sistema. Dabar jie lieka, valstybė toliau finansuos jų sveikatos draudimą, toliau jie gaus tas socialines lengvatas, nuolaidas kitose veiklos srityse ir tai nėra kažkoks esminis sprendimas“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Pašalpų dydžio klausimas
Žmonės apie bedarbių problemą ir reformą turi skirtingą nuomonę. „Kadangi turi, ką veikti, turiu, ką dirbti, gal nelabai aktualu“, – tarstelėjo praeivis.
„Žmonių lūkesčiai būna įvairūs, o tas pasiūlymas gal jo tikrai netenkina. Tai čia tie žmonės, kurie sąžiningi. O tie, kurie dirba tik sau, nelegaliai, jei juos palies tas dalykas, tai teisingai“, – nuomone dalijosi moteris.
„Manau, kad per daug pašalpų. Jeigu dešimt metų žmogus gauna pašalpą. Kurių galų jam dirbti?“ – klausė moteris.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad bedarbio statuso netekęs žmogus vis tiek bus draudžiamas sveiktos draudimu valstybės lėšomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu10
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...