Lietuvos Vyriausybei duota laiko iki kito antradienio pagerinti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo valdymą, antraip projekto finansavimas iš Europos fondų bus įšaldytas.

Davė laiko

Iki liepos 17 d. neradus sutarimo dėl Ignalinos AE uždarymo projektų, ES gali įšaldyti projekto finansavimą. Dėl to ketvirtadienį perspėjo vizitą Lietuvoje baigiantys Europos Parlamento nariai.

"Mes suprantame, kad tai yra ultima ratio (paskutinė priemonė – red. past.), ir mes remiame Europos Komisiją", – vakar Vilniuje sakė Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto vadovas Michaelis Theureris. Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol AE uždarymo darbams panaudota 467 mln. eurų – mažiau nei pusė ES paramos, skirtos 2007–2013 m. biudžete.

Iki liepos 15-osios Lietuva turi susitarti su Vokietijos bendrovių "Nukem Technologies" ir GNS konsorciumu, kaip išspręsti GNS gaminamų ir elektrinei tiekiamų panaudoto branduolinio kuro konteinerių tinkamumo problemą – tam reikia pakeisti Lietuvai nenaudingos sutarties su "Nukem" sąlygas. Teigiama, kad kitaip elektrinės uždarymo projekto finansavimas tarptautinių donorų lėšomis gali būti sustabdytas.

Tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas išreiškė abejonę, kad derybos su "Nukem" bus baigtos numatytu laiku. Anot jo, Lietuvai svarbiausia rezultatas, kad 2013 m. būtų baigtos laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) ir kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statybos, kurios vėluoja jau trejus ketverius metus.

Praėjusių metų pabaigoje Ignalinos AE ir Energetikos ministerija sutiko padengti susidariusį kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso finansavimo deficitą, siekusį 78 mln. eurų.

Ne viena Lietuva kalta

Lietuva smarkiai vėluoja įgyvendinti milijardinės vertės Ignalinos AE uždarymo projektus – Vyriausybė prisiima tik dalį kaltės ir mano, kad didelė atsakomybės dalis tenka Briuseliui bei jo pasirinktai generalinei rangovei – Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovei "Nukem", kurios vadovaujamo konsorciumo partnerė Vokietijos GNS gamina netinkamus ir nesertifikuotus konteinerius.

Dalį kaltės, kad pagrindinė Ignalinos AE uždarymo projektus įgyvendinanti rangovė – Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovė "Nukem" – smarkiai vėluoja, turi prisiimti ir ES. Tai pareiškė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.

"Rangovas vis dėlto buvo parinktas Briuselyje, lėšas AE uždaryti administravo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Taigi, rangovo vėlavimas nėra vien tik Lietuvos kaltė", – sakė Č.Stankevičius. Pasak parlamentaro, Lietuvos kaltė, kurią ji pripažįsta, yra tai, kad Ignalinos AE administracija buvo per mažai reikli ir taikstėsi su tuo, kad "Nukem" nesilaikė sutartų darbų terminų ir didino darbų sąmatas.

Č.Stankevičius atmetė europarlamentarų priekaištus, kad dalis lėšų, skirtų AE uždaryti, nepanaudotos: "Mes nelinkę mokėti pinigų, kol nesutvarkyta dokumentacija, pavyzdžiui, dėl konteinerių gamybos, kad jie atitinka saugumo techninius reikalavimus. Lėšos bus sumokėtos, kai tik gausime patvirtinimus, kad viskas sutvarkyta."

Nori tinkamų konteinerių

Teigiama, kad GNS pagaminti 150 konteinerių, iš kurių keturi jau atvežti į Visaginą, neatitinka techninių projekto sąlygų, neturi reikalingų sertifikatų.

Lietuva neketina nusileisti Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovei "Nukem" ir neleis naudoti nesertifikuotų konteinerių. "Jeigu konteineriai nesertifikuoti, į juos krauti branduolinio kuro negalima. Tai saugumo reikalavimai, ir čia negali būti jokių kompromisų", – pabrėžė energetikos ministras A.Sekmokas.

Penktadienį į Vilnių atvyksta Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato branduolinės energetikos padalinio direktorius Peteris Farossas, kuriam bus pristatyta derybų su "Nukem" ir GNS eiga.

P.Farossas anksčiau yra pareiškęs, kad, Ignalinos AE nesugebant susitarti su laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) statybos rangovais, kaip išspręsti konteinerių ir krano tinkamumo klausimus, taip pat nesusitariant dėl panaudoto kuro duomenų, netenka prasmės tolesnis Ignalinos AE uždarymo projektų įgyvendinimas, taip pat kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statyba.

Kiek mokės, taip ir dirbs

Europarlamentaro M.Theurerio teigimu, neišsprendus problemų, Lietuvai bus sunku derybose dėl finansavimo iš naujo ES biudžeto. Jame Europos Komisija siūlo 210 mln. eurų, o Lietuva siekia gauti apie 770 mln. eurų. "Pokalbiai dėl naujų pinigų nebus lengvi, jei dabartiniai fondai, siekiantys iki 500 mlrd. eurų, nebus efektyviai panaudoti", – sakė politikas.

Energetikos ministras A.Sekmokas mano, kad Ignalinos AE uždarymo finansavimą gali sumažinti finansų krizė ES.

"Turim suprasti iššūkius, kurie kyla ES, Europos Komisijai dėl finansavimo. Žinome finansinę situaciją Graikijoje. Suprantame, kad mes gal negalime pretenduoti į absoliučiai visus pinigus, kurių reikia, bet tada finansavimas turės būti pratęstas, ir neabejoju, kad jis bus pratęstas kitais finansiniais periodais", – teigė energetikos ministras.

Pasak A.Sekmoko, Lietuva atliks Ignalinos AE uždarymo darbus pagal gautą finansavimą, o gavusi daugiau pinigų darbus paspartins.

"Atliksime tuos darbus, kuriuos galima atlikti turint tokį finansavimą, ir toliau žiūrėsime, kokio reikia finansavimo, kad atliktume visus darbus. Jeigu artimiausiu metu darbai sulėtėtų, vėliau turint didesnį finansavimą vėl paspartėtų darbai. Ekonominiai pakilimai ar nusileidimai neamžini, krizės nesitęsia dešimtmečiais. Manau, kad toliau ES galės skirti adekvatų finansavimą AE uždaryti", – sakė A.Sekmokas.

Keis administravimo schemą

Ignalinos AE uždarymo projektų priežiūrą ir europinės paramos lėšų administravimą ketinama perduoti specialiai įkurtai Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA), tačiau ši pertvarka bus vykdoma tik Lietuvai baigus derybas su pagrindine elektrinės uždarymo projektus įgyvendinančia rangove – Rusijos kapitalo Vokietijos bendrove "Nukem".

"Dabar tam tikras išsibarstymas – žmonės Ignalinoje, CPVA, padalinys Energetikos ministerijoje, kai kuriuos dalykus atlieka Energetikos agentūra, todėl turime juos sukoncentruoti į vieną organizacinį vienetą. Tačiau pirmiausia turime baigti derybas su "Nukem", kad vienu metu nevykdytume derybų ir kartu nedarytume organizacinių pertvarkų, kurios gali neigiamai atsiliepti", – teigė energetikos ministras A.Sekmokas.

Anot jo, pirmiausia norima palaukti, kol bus iškrautas kuras iš 2009 m. pabaigoje uždaryto antrojo Ignalinos AE reaktoriaus ir kai bus aišku, kada ir kokiomis sąlygomis "Nukem" baigs milijardinės vertės smarkiai vėluojančius elektrinės uždarymo projektus.

Lietuva tikisi, kad europines lėšas, skirtas nebeveikiančiai Ignalinos AE ir su jos uždarymu susijusiems projektams – vadinamajai Ignalinos programai – nuo šių metų rudens administruos nacionalinė CVPA, o ne Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Lietuvai pačiai administruojant europinius pinigus, tikimasi paspartinti smarkiai vėluojančių Ignalinos AE uždarymo projektų įgyvendinimą ir skirti jiems trūkstamą lėšų sumą.

Jei Europos Komisija pritars, šiemet per nacionalinę agentūrą uždarymo darbams būtų paskirstyta 122,6 mln. eurų (423,3 mln. litų), o kitąmet – 125,5 mln. eurų (433,326 mln. litų) ES paramos.