- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nukentėję nuo kaitros pernai bulvių augintojai šiuos metus vadina dar blogesniais – ilgas ir šaltas pavasaris trukdė kaltis daigams, o dabar laukuose bulvės ne noksta, o pūva vagose tyvuliuojančiame vandenyje. Todėl bulvių derlius planuojamas ir mažesnis, ir blogesnės kokybės.
Pasak kai kurių ūkininkų, nors vėlyvųjų bulvių derlius bus prastesnis negu pernai, tikimasi išaugsiančio eksporto – kaitrai išdeginus bulvienojus pietų Europos valstybėse, ten bus didesnis šios daržovės poreikis.
Nuskendo apie penktadalis bulvienojų
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis, ūkininkaujantis Šakių rajone, BNS teigė, kad prastas bulvių derlius yra dėl ilgo ir šalto pavasario bei vasarinio lietaus pertekliaus.
„Dalis ar kai kur ženkli plotų dalis jau yra nuskendusių (...) Turėsime prekiauti tuo, kas užaugo. Tiek, kiek planavome, neturėsime“, – teigė ūkininkas.
Panevėžio rajone daugiau negu 100 hektarų plote bulves auginantis Saulius Račkauskas sakė jau praradęs dešimtadalį ploto.
„Nesvarbu, kad 10 ha prigėrė, bet derlius šiemet bus gerokai didesnis nei pernai. Taip yra šiandien, bet klausimas, kokie orai bus, – ar leis man jas nukasti, ar įvažiuos į laukus technika“, – svarstė jis.
„Šiemet ir tos mažytės, iki 30 mm, vadinamosios baby arba kiaulinėmis, turės vertę – Europoje jos vadinamos karališkomis ir labiau vertinamos“, – tvirtino S. Račkauskas.
Apie 150 ha bulvių Vilkaviškio rajone auginanti Alvytė Valuckienė apgailestavo, kad 2022-ieji panašūs į 2017-uosius, kai buvo didžiausi derliaus praradimai – virš tūkstančio tonų bulvių supuvo saugyklose.
Bulvės tiesiog uždusintos – gumbai vagose užplakti.
„Bulvės tiesiog uždusintos – gumbai vagose (stipraus lietaus ir liūčių – BNS) užplakti, padaro dirvožemį nekvėpuojantį, todėl bulvės negauna deguonies ir neauga“, – kalbėjo ūkininkė.
A. Valuckienės teigimu, bulvių jau nebus kasama penktadalyje plotų – jie paskendo: „Kokiais 2 tūkst. ar tūkstantį tonų mažiau prikasiu šiemet“.
Ūkininkė vidutiniškai per metus prikasa apie 7 tūkst. tonų, o pernai dėl sausros užaugino 5 tūkst. tonų.
Marijampolės apskrityje 400 hektarų bulvių auginantis Darius Matijošaitis tvirtino, kad vidutiniškai iš hektaro būna 26–27 tonos parduoti tinkamų bulvių: „20 proc. bus mažiau šiemet“.
„Bulvės auga kaip ir neblogai, bet daug jų išmirkusių yra, o jeigu dabar užkaitins, pradės pūti žemėje“, – sakė ūkininkas.
„Laukai pilni vandens, gal iš visų laukų tik pusę galėsiu nusikasti, kitas gal teks palikti, bus supuvusios. Pernai irgi ne viską nusikasėme, nes pradėjo lyti – šlapių bulvių į sandėlį negali dėti, nes jos supus, reikia džiovinti. Bet jeigu elektra tiek kainuos, džiovinimas neapsimokės – bus per brangus“, – pasakojo jis.
Prognozuoti galutinį rudeninių bulvių derlių ūkininkai teigia dar esą per anksti.
„Visas derlius matysis rugpjūčio gale, rugsėjį, kasimo metu. Iš to, ką dabar matome, sakome, kad situacija yra bloga“, – kalbėjo M. Laukaitis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovas pabrėžė, kad gero derliaus jau nebus, jeigu orai nuo šiol ir būtų palankūs. Pasak M. Laukaičio, normalus derlius siekia 40–50 tonų nerūšiuotų bulvių iš hektaro, o šiemet bus gerokai mažesnis.
Bulvės brangs
D. Matijošaitis sakė garantuojantis, kad šių metų derliaus bulvės bus gerokai brangesnės nei pernai.
„Už elektrą mokėjau 12 centų, dabar – 47 centus, kuras dvigubai, o trąšos penkis kartus pabrango, technika pabrango beveik 40 proc., atlyginimai žmonėms“, – tvirtino jis.
Pernai ankstyvųjų bulvių kilogramas kainavo 30–40 centų, dabar – 45–50 centų. Kokia bus vėlyvųjų bulvių kaina, D. Matijošaičio teigimu, parodys rinka.
S. Račkauskas sakė, kad rudeninės bulvės iki Naujųjų metų didmeninėje rinkoje Lietuvoje kainuos apie 30 centų už kilogramą, o vėliau parduotuvėse kainuos po 60–70 centų.
„Ūkininkas dabar gauna 28 centus, bet reikia dar PVM susimokėti, nuvežti prekybininkui, iš viso savikaina – 38 centai“, – sakė S. Račkauskas.
A. Valuckienė atkreipė dėmesį į lenkų elgesį – jie ankstyvąsias bulves siūlo už gerokai mažesnę kainą, negu ji turėtų būti.
Ūkininkė prognozavo, kad taip lenkai bando atsikratyti blogos kokybės bulvių. Visų pirma, anot A. Valuckienės, jie nusitaikę į Ukrainos rinką, nes ten dėl karo neturintys pinigų žmonės linkę įsigyti pigesnių bulvių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...