Nustebino atsparumas
Prekybos karai šiemet buvo viena daugiausia dėmesio sulaukusių ir aptarinėtų temų. Nemažai panikos verslo pasaulyje būta balandį, kai buvo pasiekta aukščiausia JAV paskelbtų muitų fazė. Rinkos į susidariusią situaciją reagavo neramiai: sujudo ir akcijų, ir obligacijų rinkos, kai ką skubėta išparduoti, dalis investuotojų saugumo ieškojo pirkdami auksą, todėl jo kainos šiemet buvo pasiekusios kone rekordines aukštumas.
Kaip teigia „Swedbank“ investavimo strategas, ekonomistas Vytenis Šimkus, visose finansų rinkose buvo galima matyti šios istorijos ženklų. „Tačiau įsibėgėjus pavasariui, vasarai ir pasiekus prekybos susitarimus, finansų rinkos gana greitai aprimo, pamatėme, kad tai nėra taip destruktyvu. Tiek JAV, tiek Europos ekonomika gal netgi šiek tiek nustebino savo atsparumu“, – vertina jis.
Prekybos ir muitų karai lėmė tam tikrą tiekimo grandinių perbraižymą, tačiau neigiami efektai gana greitai buvo lokalizuoti atskiruose sektoriuose, kuriuose ir stojo didesnė įtampa. „Tai susiję su retaisiais metalais ar mikroprocesoriais – tai žinomi geopolitinių ir strateginių varžybų elementai. Jei nerimas, su kuriuo rinkos susidūrė balandį, kai muitų lygis buvo toks, kad prekyba, paprastai tariant, nebeapsimokėjo, būtų užsitęsęs, būtume matę ryškių tiekimo grandinių trūkinėjimų. Tačiau dabartinis muitų lygis brangina prekes, bet nepadaro jų neįperkamų. Praktikoje muitai veikia kaip mokesčiai JAV vartotojams, bet ne kaip fizinis prekybos barjeras, kuris neleistų įsigyti prekių“, – aiškina V. Šimkus.
Kinijos spaudimas
Europoje muitų efektas yra priešingas: jie veikia defliaciškai, mažina kainas, nes paaštrėja konkurencija visame likusiame pasaulyje. Nors Europos ekonomika pademonstravo atsparumą prekybos karams, būtent Senojo žemyno gamintojai pajuto aštrėjančią pasaulinę konkurenciją, ypač iš Kinijos. „Viena vertus, padėtis yra palanki vartotojui: stiprus euras, pigios prekės iš Kinijos, vis dar pakankamai augančios realios pajamos Europoje – tai gerai perkamosios galios kilimui. Kita vertus, iš gamintojų, iš ekonomikos aktyvumo perspektyvos situacija yra sudėtinga, nes tradicinės industrijos, kuriose dominuodavo europiečiai, patiria labai didelį konkurencinį spaudimą“, – teigia ekonomistas.
Pasak jo, kinų alsavimas į europiečių nugaras tampa išties rimta problema. „2021 m., subliūškus nekilnojamojo turto (NT) burbului Kinijoje, ji prarado vieną labai rimtą augimo variklį ir pabandė investuoti į pramonės plėtrą. Pramonė gamina prekes, todėl susiformavo labai arši konkurencija Kinijos viduje, bet jie neturi perkamosios galios įsigyti tam, ką pagamina, todėl reikia ieškoti pirkėjų užsienyje. Tai yra nenatūrali situacija: Kinijos ekonomika, eksportas auga, o importas stovi vietoje, todėl kinai šiuo metu traukia perkamąją galią iš viso pasaulio“, – dėsto V. Šimkus.
Tai nenatūrali situacija: Kinijos ekonomika, eksportas auga, o importas stovi vietoje, todėl kinai šiuo metu traukia perkamąją galią iš viso pasaulio.
Tačiau, anot eksperto, yra keli būdai, galintys išspręsti tokį prekybos disbalansą: „Pirmiausia, pati Kinija turi suvartoti, ką pagamina. Mes, kaip europiečiai, nebegalime parduoti Kinijoje, nes ten tiesiog nebėra perkamosios galios. Ekstremalus variantas yra mums patiems imtis protekcionizmo, apsistatyti prekybos barjerais. Turbūt tvaresnis kelias būtų nebesiremti eksportu, nes europiečiai ilgą laiką rėmėsi užsienio paklausa savo augimui, o vietoj to patiems daugiau suvartoti, investuoti viduje, kad reikėtų mažiau išorės paklausos. Todėl labai laukiamos Vokietijos investicijos į infrastruktūrą, gynybos sektorių būtų to sprendimo dalis, kadangi labiau remtumėmės vidaus paklausa ir daugiau suvartotume viduje.“
Įsibėgėjęs kreditavimas
Visame pasaulyje įsibėgėja kreditavimo ciklas. Geresnės kreditavimo sąlygos – ryškus signalas, kad labiau fizinės ir kapitalui intensyvios industrijos pagreitėja. Pasak V. Šimkaus, pramonės nuotaikos tiek JAV, tiek Azijoje, tiek Europoje po ilgo ir slogaus aukštų palūkanų normų periodo gerėja.
„Per šiuos metus dauguma pasaulio centrinių bankų sumažino palūkanas. Tai palanku toms industrijoms, kurioms būdinga naudotis skolintu kapitalu – tiek pramonės, tiek statybos sektoriuose. Kartu su potencialiu statybų sektoriaus pakilimu, įvairios ilgalaikio naudojimo, ne pirmo būtinumo prekės taip pat gali tikėtis didesnės paklausos, nes laisvėja finansavimo paslaugos“, – prognozuoja V. Šimkus.
„Be to, bus tam tikras fiskalinis skatinimas JAV, taip pat tikimasi, kad įsibėgės Vokietijos investicijos į infrastruktūrą ir gynybos sektorių, Japonijoje irgi tikimasi tam tikro skatinimo. Gana daug didžiųjų pasaulio ekonomikų ketina labiau skatinti savo ekonomikas ir kitąmet, o tai irgi yra gerai investicijoms, paklausai ir mažmeninei prekybai, – aiškina ekonomistas. – Jeigu skirstytume prekybą į būtinąsias ir ne pirmo būtinumo prekes, cikliniai sektoriai turėtų atsigauti po ramesnio periodo ir kitais metais šiek tiek įsibėgėti.“
„Europoje nuotaikos yra galbūt daugiau neutralios, bet daugumoje pasaulio šalių jos yra teigiamos. Gana noriai skolinasi ne tik statybos, bet ir apskritai privatus sektorius. Jei nebus didelių sukrėtimų, yra šansas, kad tai tęsis ir kitąmet. Kartu su kreditavimu koja kojon paprastai eina ir didesnės investicijos, geresni įmonių rezultatai, didesnė paklausa, didesnė darbuotojų samda ir t. t.“, – išvadą daro V. Šimkus.
Tvaresnis kelias būtų nebesiremti eksportu, nes europiečiai ilgą laiką rėmėsi užsienio paklausa savo augimui, o vietoj to patiems daugiau suvartoti, investuoti viduje.
Du greičiai
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį ir į pagrindines akcijų rinkų tendencijas. Šiemet jos važiavo dviem greičiais: buvo dirbtinio intelekto (DI) akcijų, siekusių vis naujų svaiginančių aukštumų, ir buvo visos kitos, kurios augo gana lėtai ir atspindėjo situaciją, kad tiek vartojimas, tiek investicijos fizinėje ekonomikoje buvo gana vangios. „Ekonomika važiavo puse variklio, – sako V. Šimus. – Tačia yra šansų, kad matysime pagyvėjimą kitais metais ir likusiai ekonomikai pradės sektis geriau.“
„Žaliavų rinkoje pradėjo augti kai kurių industrinų ir kitų metalų kainos. Tai irgi gali signalizuoti apie verslo ciklo pagyvėjimą. Tačiau palankus ir kitas veiksnys – yra labai daug energijos pasiūlos. Nepaisant sveikai augančios paklausos, pasaulyje yra daug naftos ir ji yra pigi, tai irgi yra ekonomikos kilimą skatinantis veiksnys“, – pažymi jis.
TVF prognozės Lietuvai
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad po sparčiai augusios Lietuvos ekonomikos 2024 m., šiemet augimas bus nuosaikus. 2026 m., paskatintas didesnio privataus vartojimo, nuoseklaus darbo užmokesčio augimo ir investicijų, kurias ypač skatina ES parama, augimas turėtų paspartėti.
Pristatydama TVF prognozes Finansų ministerija pabrėžia, kad fondas įžvelgia ir rizikų: silpnesnė, nei tikėtasi, išorės paklausa, ypač iš pagrindinių Lietuvos partnerių euro zonoje, ir prekybos neapibrėžtumas gali neigiamai paveikti eksportą ir investicijas.
2025 m. spalį metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,7 proc. Vartotojų kainų indeksas per pastaruosius 12 mėnesių daugiausia kilo dėl didesnių akcizų, maisto ir paslaugų kainų.
TVF vertinimu, šiemet turėtų būti pasiektas infliacijos pikas, todėl infliacija palaipsniui mažės ir vidutiniu laikotarpiu išliks šiek tiek didesnė nei 2 proc. TVF pabrėžia būtinybę didinti ekonomikos produktyvumą, siekiant sumažinti sąnaudų spaudimą kainoms ir išsaugoti šalies konkurencingumą.
Kaip pranešime teigia Finansų ministerija, TVF vertina, kad Lietuvos bankų sektorius išlieka atsparus: kapitalo ir likvidumo rodikliai gerokai viršija reguliacinius reikalavimus, indėlių augimas stiprus, paskolų portfeliai plečiasi. Bankų pelningumas išlieka solidus, o turto kokybė aukšta – neveiksnių paskolų lygis istoriškai žemas.
NT rinka taip pat išlieka aktyvi dėl sumažėjusių palūkanų normų ir nuoseklaus darbo užmokesčio augimo.
Vis dėlto TVF atkreipia dėmesį, kad reaguojant į neigiamus demografinius pokyčius, labai svarbu stiprinti daugiapakopės pensijų sistemos finansinį ir socialinį stabilumą.
Jei nebus didesnių geopolitinių sukrėtimų, pasaulio ekonomika turėtų stiprėti. Vis dėlto ekspertas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu nerimo, ypač dėl JAV ekonomikos būklės, padaugėjo kartu su istoriškai ilgiausiai trukusiu Jungtinių Valstijų Vyriausybės uždarymu. „Be to, jau rudens pradžioje buvo darbo rinkos svyravimų ir dėl duomenų stokos nelabai žinome, kokia yra reali JAV ekonomikos padėtis“, – aiškina V. Šimkus.
„Tačiau labai radikalių ekonominės politikos pokyčių turbūt neturėtų būti, nes artėja JAV tarpiniai (kadencijos vidurio) rinkimai, valdantieji tikriausiai nenorės erzinti savo rinkėjų. Matysime šiokį tokį stabilumą, koordinuotą ekonomikos skatinimą“, – tikisi jis.
Tačiau išlieka rizika, kad su ekonomikos skatinimu gali būti persistengta. „Neramumų gali sukelti ir JAV Aukščiausiojo teismo sprendimai dėl muitų legalumo ar nelegalumo, – teigia V. Šimkus. – Galbūt politikai gali persistengti ir vėl perkaitinti ekonomiką, o tai vėl priverstų centrinius bankus kalbėti apie infliacijos sugrįžimą ir aukštesnes palūkanas, bet, tikėkimės, tokio scenarijaus nebus. Tačiau kalbos dėl kainų augimo ir infliacijos šmėklos vėl gali prasidėti kitų metų antroje pusėje ar jų pabaigoje.“
Naujausi komentarai