Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pastebi, kad ypač aktyvūs buvo apie 7 proc. sutikusių kaupti pensijai – jie patys pasirinko kaupimo bendrovę.

Pasak LIPFA vadovo Tado Gudaičio, naujieji II pakopos dalyviai pateko į patiems jauniausiems 19-25 metų amžiaus kaupiantiesiems skirtus gyvenimo ciklo fondus (GCF).

„Gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pensijų pakopa naujiems jos dalyviams leidžia pradėti kaupti pensijai dinamiškai investuojančiuose fonduose, kurie didžiąją dalį turto skiria investicijoms į akcijas bei kitus rizikingesnius, tačiau ir daugiau uždirbti leidžiančius vertybinius popierius. Starto pozicija yra labai palanki, nes suteikia galimybę maksimaliai išnaudoti savarankiško kaupimo suteikiamus privalumus, kadangi laikui bėgant investicijos tampa konservatyvesnės“, – sako T. Gudaitis.

Su automatiniu „Sodros“ paskirstymu į pensijų fondų įmones šiemet sutiko ir pradėjo kaupti 20,9 tūkst. gyventojų, tuo tarpu patys konkrečią bendrovę pasirinko 1,5 tūkst. prie II pakopos prisijungusių dalyvių.

Asociacijos vadovo teigimu, finansiniuose sprendimuose aktyvumas yra pozityvus bruožas – II pensijų pakopa yra standartizuotas finansinis produktas ir jam taikomi nedideli mokesčiai, kuriais pensijų fondų įmonės taip pat konkuruoja tarpusavyje.

„Savo nuomonės dėl konkrečios įmonės neišreiškę gyventojai nebūtinai nežinojo, nematė ir tiesiog paėmė tai, kas jiems buvo duota. Įvertinus tai, kad apčiuopiama dalis naujų darbo rinkos dalyvių nutaria kaupimo atsisakyti rodo, kad šis klausimas sulaukia ir teigiamo, ir neigiamo dėmesio, atitinkamai – siūlomos sąlygos bei asmeninė finansinė situacija, kaip ir taupymo tikslas, prieš galutinai apsisprendžiant yra įvertinami. Juo labiau, ir Lietuvos bankas, ir mūsų asociacija reguliariai skelbia veiklos rezultatus, todėl palyginti efektyvumą ir „migruoti“ į kitą pensijų fondų bendrovę yra nesudėtinga“, – teigia T. Gudaitis.

„Sodros“ duomenimis, šiemet į pensijos kaupimą buvo pasiūlyta įsitraukti 34,3 tūkst. gyventojų, iš jų kaupti atsisakė 11,8 tūkst., arba 34,4 proc.

Anot T. Gudaičio, sparčiai senėjančios visuomenės ir prastėjantis dirbančiųjų bei jų išlaikomų pensininkų santykis turėtų motyvuoti pensijai kaupti savarankiškai, tačiau sprendimą nekaupti pensijai gali lemti įvairūs motyvai. Tarp jų – netikrumas dėl ateities tebesitęsiant koronaviruso pandemijai, siekis susimokėti už studijas, įsigyti būstą, automobilį, geriau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Visi argumentai yra gerbtini, nors tokiu atveju ir labai norisi priminti, kad savo papildomos pensijos kaupimas antroje pakopoje turėtų būti pirmas žingsnis planuojant savo biudžetą – skiriant kelis procentus nuo atlyginimo, tai daryti finansiškai skatina valstybė, be to, pinigai nestovi stalčiuje, o yra įdarbinami finansų rinkose. Nusprendusieji dar nepradėti kaupti tą gali padaryti bet kuriuo metu patys pateikdami prašymą vienai iš pensijų kaupimo bendrovių. Kuo anksčiau pradedama taupyti, tuo didesne finansine pagalve pasirūpinama ateičiai“, – sako asociacijos vadovas.

LIPFA skaičiavimais, pirmąjį šių metų pusmetį 19-25 metų kaupiantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai uždirbo +13,9 proc. svertinę grąžą, tuo tarpu visas II pakopos pensijų fondų dalyvių turtas uždirbo +11,4 proc. bendrą svertinę grąžą, o jo vertė pirmą kartą kirto rekordinę naujo milijardo ribą ir viršija 5,2 mlrd. eurų.

Pagal Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimo efektyvumą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mūsų šalies fondams 2020 metais skyrė 10-ą vietą pasaulyje.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba beveik 1,4 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.