- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto kainos auga kaip ant mielių, o dėl valdžios svarstomo naujo žemės įstatymo jos gali šauti į neįsivaizduojamas aukštumas. Norima, kad už teisę statyti naujus arba rekonstruoti esamus pastatus valstybinėje žemėje būtų mokama ne tik žemės nuoma, bet ir didžiulis papildomas mokestis.
Iki 25 tūkstančių eurų. Tiek dėl naujo žemės įstatymo gali pabrangti vidutinės klasės būstas Vilniuje. Kaip praneša LNK, visoje Lietuvoje būsto kainos gali didėti 20-30 procentų.
Nes norint statyti ar rekonstruoti būstus valstybinėje žemėje, teks susimokėti papildomą mokestį valstybei.
„Vien už tai, kad nugriausi seną sandėlį ir gamyklą turėsi, dar turėsi primokėti 75 proc. žemės vertės tokią priemoką“, – sako statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Tai ne tik pabrangins būstą pirkėjams, bet gali apskritai stabdyti nekilnojamojo turto plėtrą. O dabar būsto pasiūla ir taip nespėja atliepti paklausos: žmonės būstus šluoja nelaukdami statybų pabaigos, o tik pamatę brėžinius.
„Paskaičiuos jis savo kaštus ir jam gali išvis neapsimokėti to daugiabučio statyti. Tai reiškia, kad tai tiesiogiai mažins nekilnojamojo turto pasiūlą“, – sako Laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė.
Anot aplinkos ministro, toks įstatymas jau prieš ketverius metus buvo reikalingas, nes Nacionalinė žemės tarnyba nebepratęsia sutarčių ir nebeleidžia senų apleistų pastatų paversti naujais gyvenamaisiais kvartalais ar biurais valstybinėje žemėje.
Bet dabartinis siūlomas įstatymas, anot ministro, pavojingas. „Yra pavojus, kad mes užšaldysime miesto teritorijose esančias apleistas teritorijas, o investicijos nuplauks į priemiesčius“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo ne tik įstatymo galiojimo atidėjimą, bet ir „galimybę tokiems nuomininkam pabaigti tuos investicinius projektus kuriuos jie yra pradėję panašiomis sąlygomis“.
„Ir tą priemoką, žinoma, mažesnę nei 75 proc., dar pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais metais po įsigaliojimo dar papildomai mažinti“, – sakė teisės įmonės „Sorainen“ partnerė ir advokatė, LNTPA valdybos narė Aušra Mudėnaitė.
Laisvosios rinkos institutas sako, kad nėra aišku, kodėl būtent toks mokesčio dydis yra pasirinktas.
„Klaikiausia, kad niekaip nėra pagrįsta, kodėl toks mokesčio dydis. Iš pradžių siūlė 100 proc., gerai, tai yra akivaizdžiai nelogiška, nes tada paprasčiau yra įsigyti žemės sklypą. Dabar Vyriausybė siūlo vidurkį – 75-70 proc., priklausomai nuo aplinkybių. Vidurkis nėra argumentas“, – sako Laisvosios rinkos instituto ekspertė K. Mickutė.
Aplinkos ministras sako, kad mokestis galėtų būti mažesnis. „Na, Vyriausybės išvadoje yra 75 proc. Tai, mano nuomone, 50 proc. buvo sulyg praeitoje kadencijoje, įvairiose darbo grupėse, 50 proc. jau yra įkalkuliuota į kai kuriuos projektus, tai turėtume laikytis to susitarimo“, – sakė ministras.
Dėl mokesčio dydžio turi apsispręsti Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...