Būsto paskolų rinka: ar bankai su klientais elgsis europietiškai?

Lietuvos bankas, inicijavęs diskusijas, kaip būsto pirkėjams pagerinti kreditavimo sąlygas, tiek bankams, tiek nekilnojamojo turto rinkos dalyviams pateikė radikalių siūlymų – su savo klientais elgtis taip pat civilizuotai, kaip yra Vakarų Europoje. Diskusijos baigėsi prieš mėnesį, Lietuvos bankas netrukus skelbs, kokių reakcijų sulaukė.

Pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (Lietuvoje – 2,3 proc., euro zonoje – 1,8 proc.).

Neskatins įsiskolinti

Lietuvos bankas praėjusių metų lapkritį inicijavo viešą konsultaciją su vartotojais, rinkos dalyviais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis bei teikia preliminarius siūlymus ir idėjas, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo. Viešai diskusijai buvo pateikti aštuoni preliminarūs siūlymai.

"Konkurencijos skatinimas yra tiesiausias kelias siekiant, kad vartotojai gautų geresnes būsto kredito sąlygas. Todėl diskusijai su visuomene ir suinteresuotosiomis šalimis parengėme pluoštą preliminarių pasiūlymų, kurie padėtų kurti pažangesnę, atviresnę ir konkurencingesnę būsto kredito rinką", – pristatydamas idėją paaiškino Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Anot diskusijos iniciatorių, didesnė konkurencija būsto paskolų rinkoje, pritraukiant daugiau ir įvairesnių skolintojų, geriausio būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas, paprastesnis jau paimtų paskolų refinansavimas sudarytų prielaidas palankesnėms būsto paskolų sąlygoms ir mažesnei jų kainai. Kaip yra normaliame Vakarų pasaulyje. Tarp jų Lietuvoje dar neįprastas – finansinių įstaigų pasiūlymų konfidencialumo atsisakymas, kad paskolos prašytojas galėtų palyginti visus pasiūlymus ir išsirinkti sau palankiausią.

"Iš tikrųjų nėra tikslas, kad paskatintume žmones įsiskolinti, kad jie pultų būsto kreditus imti. Čia tikslas, kad žmonės gautų geriausias sąlygas ir geriausią kainą. Nes manome, kad yra žaidėjų, turinčių rinkos galią, ir tas pasirinkimas rinkos vartotojams gali būti kiek apribotas", – kodėl reikia diskusijos, ją pristatydamas aiškino T.Garbaravičius.

Iš tikrųjų nėra tikslas, kad paskatintume žmones įsiskolinti, kad jie pultų būsto kreditus imti. Čia tikslas, kad žmonės gautų geriausias sąlygas ir geriausią kainą.

Rinkos dalyviai reagavo

Rinkos dalyvių atsiliepimų, pasiūlymų laukta iki sausio 31-osios. Šis terminas baigėsi prieš mėnesį. Ar apskritai sulaukta reakcijos?

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė "Kauno dienai" teigė, kad viešoji konsultacija dėl konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo sulaukė susidomėjimo.

"Šiuo metu vertiname išsakytus atsakymus ir pasiūlymus. Papildomai susitinkame su rinkos dalyviais, siekdami identifikuoti perspektyviausias kryptis", – paaiškino N.Valinskytė ir tikino, kad baigus apibendrinimą, planuojama informaciją paskelbti viešai.

Tada bus ir išvados, kokios priemonės galėtų būtų perspektyviausios ir kurias iš jų pasirinkti tolesnei analizei, vertinimui ir galimam įgyvendinimui.

Vieši paskolos įkainiai

Pirmiausias Lietuvos banko konsultacijos siekiamas tikslas – periodiškai rinkti ir skelbti informaciją apie kiekvieno būsto kredito davėjo suteikiamų būsto paskolų sutarties įkainius ir palūkanų normą Lietuvos banko interneto svetainėje. Mat informacijos apie skirtingų kredito davėjų įkainius ir palūkanų normas surinkimas užima laiko, o gautus duomenis ne visada paprasta palyginti.

Viešas paskolų palūkanų normų ir įvairių sutarties įkainių skelbimas padėtų vartotojams lengviau palyginti siūlomas būsto paskolų teikimo sąlygas ir paskatintų konkurenciją tarp rinkos dalyvių. Lietuvos banko interneto svetainėje būtų galima skelbti tokias konkrečių kredito davėjų teikiamų paskolų charakteristikas pagal suvienodintus įkainių apibrėžimus: kredito sutarties sudarymo mokestį; mokestį už kredito sutarties sąlygų pakeitimą; mokestį už kredito (ar jo dalies) išmokėjimą kredito gavėjui; mokestį už nepanaudotą suteikto kredito sumą; palūkanų normos dydį; bendrą kredito kainos metinę normą (BKKMN).

Be papildomų įstatyminių pokyčių, šiuo metu Lietuvos bankas negali įpareigoti kredito davėjų teikti tokią informaciją viešam skelbimui, tačiau kredito davėjai būtų skatinami tai daryti savanoriškai – pasirašyti daugiašalį susitarimą dėl šių įkainių viešinimo.

Tikslas, kad vartotojams siūlytų

Šiuo metu vartotojas, planuojantis imti būsto paskolą, pats kreipiasi į pasirinktus kredito davėjus ir lygina jų pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymų rinkimas užtrunka, dėl to vartotojai dažnai kreipiasi tik į keletą kredito davėjų ir taip apriboja savo galimybes rasti geriausią kreditavimo pasiūlymą rinkoje. Lietuvos bankas diskusijoje inicijavo būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinių platformų atsiradimą ir naudojimą.

Interneto pasiūlymų paieškos platforma, kurioje vartotojas, pateikęs pagrindines savo ir perkamo nekilnojamojo turto charakteristikas, gautų pasiūlymus iš visų sistemoje užsiregistravusių kredito davėjų, suteiktų vartotojams galimybę rinktis iš didesnio skaičiaus pasiūlymų ir gauti palankiausias sąlygas.

Šios krypties pasiūlymai susiję ir su technologijų plėtra. Pavyzdžiui, išplėtojus standartizuotą lietuvišką arba ES finansinį pasą, kuriame būtų kaupiama vartotojo finansinė informacija. Tai sumažintų tiek informacijos apie potencialų paskolos gavėją rinkimo ir apdorojimo sąnaudas kredito davėjams, tiek supaprastintų vartotojui kredito paraiškų pateikimą dideliam kredito davėjų skaičiui. Per finansinį pasą gali būti pasiekiama didelė dalis reikalingos informacijos apie klientą: nuotolinis tapatybės nustatymas, principui "pažink savo klientą" įgyvendinti reikalinga informacija, finansiniai duomenys, kredito istorija ir reitingas, susisteminta banko sąskaitų informacija ir pan. Šia nuolat atnaujinama informacija klientas galėtų pasidalyti su bet kuriuo kredito teikėju.

Tokia priemonė leistų kredito davėjui lengviau gauti informaciją apie potencialų klientą, o vartotojui – lengviau keisti kredito davėją, užtikrinant greitą ir patogų informacijos apie kredito gavėją perdavimą. Dėl šių priežasčių finansinis pasas palengvintų ir kreditų teikimą tarpvalstybiniu lygiu, todėl Lietuvos vartotojai galėtų rinktis kredito pasiūlymus iš daugiau kredito davėjų.

Standartizuotos sutartys

Kitas Lietuvos banko tikslas – sukurti standartizuotas sertifikuotos būsto paskolos sutarčių sąlygas. Panašus modelis nuo 2017 m. veikia Vengrijoje. Šios šalies centrinis bankas sertifikuoja rinkos dalyvių teikiamas būsto paskolas, kad jos taptų tarpusavyje palyginamos, o informacija apie šias paskolas prieinama centralizuotoje centrinio banko administruojamoje būsto paskolų platformoje. Čia vartotojai gali rinktis iš didelio skaičiaus kreditavimo pasiūlymų ir gauti informaciją apie palankiausias būsto kredito sąlygas iš visų platformoje užsiregistravusių kredito davėjų, atsižvelgiant į vartotojo pateiktas pagrindines savo ir perkamo nekilnojamojo turto charakteristikas.

Kad paskola būtų sertifikuojama, bankai privalo apriboti teikiamų būsto paskolų maržas iki 3,5 proc., būsto paskolos suteikimo mokestį – iki 0,75 proc. (arba apie 450 eurų), o išankstinio paskolos grąžinimo mokestį – iki 1 proc. Tokiu sertifikuotų paskolų modeliu centrinis bankas Vengrijoje siekia sumažinti rinkoje siūlomų būsto paskolų palūkanų maržas, paskatinti paskolų refinansavimą ir būsto paskolų palūkanų fiksavimą ilgesniems laikotarpiams.

Šiuo metu visi didžiausi bankai Vengrijoje siūlo sertifikuotas būsto paskolas, o besiskolinantieji gali rinktis iš daugiau nei 100 skirtingų pasiūlymų.

Paprasčiau refinansuoti paskolą

Dar vienas Lietuvos banko tikslas – didinti būsto paskolų refinansavimo galimybes ir aktyvumą. Mat mūsų šalyje, priešingai nei Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse, būsto paskolos refinansuojamos retai, nors refinansuojant paskolą su kredito davėjais būtų galima susitarti dėl geresnių paskolos sąlygų, palūkanų normų ir taip sutaupyti.

Būsto paskolos galėtų būti refinansuojamos įvairiais tikslais – norint pagerinti paskolos sąlygas, siekiant padidinti turimą paskolos sumą ar norint pakeisti kredito davėją. Jei paskola paimta prieš kelerius metus, tai dalis būsto paskolos sumos jau yra grąžinta, todėl, būsto rinkos vertei nesumažėjus, kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykis bus mažesnis nei būsto paskolos gavimo metu. Kredito davėjai tokią mažiau rizikingą būsto paskolą vertina palankiau, todėl dabartinis ar kitas kredito davėjas galimai pasiūlytų refinansavimą su mažesne palūkanų norma.

Pavyzdžiui, būsto refinansavimu užsiimantys kredito davėjai – Švedijos būsto paskolų rinkoje veikiantys fintech startuoliai – mažesnes palūkanas nei tradiciniai bankai gali pasiūlyti dėl orientacijos į patikimesnius skolininkus ir mažesnių veiklos sąnaudų dėl efektyvesnių bei skaitmenizuotų veiklos procesų.

Nori pritraukti skolintojų

Diskusiją inicijavę Lietuvos banko atstovai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje) didieji instituciniai investuotojai – draudimo įmonės ar pensijų fondai – gali teikti būsto paskolas tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius ir taip padidinti būsto paskolų pasiūlą bei pasirinkimą vartotojams. Lietuvoje pagal dabartinį reglamentavimą draudimo įmonės, pensijų ir investiciniai fondai negali teikti būsto paskolų, todėl reikėtų įstatymų pakeitimų, jei, įvertinus ES reglamentavimą, naudą ir rizikas, būtų nuspręsta sudaryti tokią galimybę.

Kita paskolų pasiūlos didinimo kryptis galėtų būti iniciatyva, kad užsienio bankai pradėtų teikti paslaugas Lietuvoje. Kredito davėjai retai teikia būsto paskolas užsienio šalyse neįsteigę jose patronuojamosios įstaigos ar filialo, tačiau vis daugiau jų siekia kuo labiau skaitmenizuoti ir optimizuoti procesus taip, kad klientas galėtų paslaugas gauti telefonu arba internetu, įskaitant ir su būsto paskolų sutarčių sudarymu bei administravimu susijusius procesus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių