„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas (…) yra nemokšiškas. Yra tarptautinė praktika, kuria galima tikrai pasinaudoti“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo A. Butkevičius.

Anot jo, šiuo metu netinkamai sukonstruotos NT mokesčio lengvatos pirmajam būstui, savivaldybėms netinkamai numatytos galimybės nustatyti tik mokesčio tarifų dydžius, bet ne apmokestinamo NT vertes.

„Ir visos tos gautos pajamos grįžta kaip kapitalo pajamos į kapitalo išlaidas infrastruktūros atnaujinimui, bet ne einamosioms išlaidoms“, – kritikavo parlamentaras.

A. Butkevičiaus teigimu, valdantieji į mokestinius svarstymus neįtraukė kompetentingų verslo atstovų, ekspertų, diskusijose trūko nuoseklumo ir gebėjimo paaiškinti visuomenei, kodėl mokestiniai pokyčiai yra reikalingi.

„Dažniausiai kalba visi tie, kurie gyvenime nieko nėra turėję bendro su ekonomika, daugiausia tie pasisakymai vyksta vadovaujantis tam tikrų piktų žmonių išgirstomis mintimis“, – tikino „demokratas“.

Dažniausiai kalba visi tie, kurie gyvenime nieko nėra turėję bendro su ekonomika (...).

„Jeigu būtų aiškiai pabrėžta, kad susiderinom su verslu, su mokslu, (…) atsižvelgėm, kokį būsima mokesčių reforma poveikį turės mūsų ekonomikai, kokį poveikį turės investicijoms (…) ir taip pat kiek mes fiskaliniu požiūriu gausim pajamų“, – aiškino A. Butkevičius.

Finansų ministerija, be naujos struktūros NT mokesčio, taip pat siūlo keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, kelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius.

NT mokestį pagrindiniam būstui galėtų nustatyti pačios savivaldybės – jo apmokestinamą kartelę galėtų nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. (atitinkamai 40 ir 160 tūkst. bendrasavininkiams), o tarifai priklausomai nuo jo vertės siektų nuo 0,1 iki 1 proc.

Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad galutiniame mokesčio variante savivaldybėms bus leidžiama nustatyti mokesčio tarifus intervale nuo 0,1 iki 1 proc., priklausomai nuo vertės, tačiau kartelė nebus ribojama.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.