- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausia bankroto rizika išlieka apgyvendinimo ir maitinimo, statybų, transporto bei saugojimo bendrovėse, mažiausia – finansinės ir draudimo veiklos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įmonėse, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys.
2022 metų finansinių ataskaitų duomenimis, iš viso Lietuvoje į aukštą ir aukščiausią bankroto klases vidutiniškai patenka 8 proc. įmonių, tačiau atskirų sektorių rizikingumas gali skirtis keletą kartų. Daugiausiai prie bankroto ribos esančių įmonių yra Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Panevėžio, Tauragės ir Utenos apskrityse.
„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas teigė, kad kiekviena bendrovė turėtų būti vertinama individualiai, todėl prieš pradedant bendradarbiauti su naujais verslo partneriais ar teikti paslaugas, saugiau patikrinti jų kreditingumą.
Net ir srityse, išsiskiriančiose palyginti aukštu kreditingumu, yra įmonių, turinčių dešimtis skolų, kurių sumos siekia šešiaženklius skaičius.
„Nepaisant vieno ar kito sektoriaus bendrojo rizikingumo, atskirų įmonių rodikliai ir finansinė disciplina gali skirtis iš esmės. Net ir srityse, išsiskiriančiose palyginti aukštu kreditingumu, yra įmonių, turinčių dešimtis skolų, kurių sumos siekia šešiaženklius skaičius“, – pranešime nurodė jis.
Pagal bankroto tikimybę rizikingiausi sektoriai išlieka apgyvendinimo ir maitinimo įmonės (18 proc.), statybų (16 proc.) bei transporto ir saugojimo įmonės (10 proc.).
Minimali bankroto rizika fiksuota ten, kur dominuoja valstybės valdomos įmonės: viešajame valdyme ir gynyboje (0 proc.), žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe (2 proc.).
Mažesnę bankroto riziką taip pat turi elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (4 proc.), nekilnojamo turto operacijų (4 proc.), informacijos ir ryšių (5 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (5 proc.) ir švietimo (5 proc.) įmonės.
Daugiausia įmonių, esančių arti bankroto rizikos, yra Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse (po 9 proc.), šalies rizikingumo vidurkį (8 proc.) atitinka įmonės iš Alytaus bei Kauno apskričių, mažiau rizikingų įmonių taip pat yra Telšių (7 proc.) bei Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse (po 6 proc.).
Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 27 proc. apgyvendinimo ir maitinimo, 24 proc. statybų, 16 proc. transporto ir saugojimo bendrovių. Vėlavimo mokėti vidurkis Lietuvoje siekia 11 proc.
Žemiausia vėlavimo mokėti rizika išsiskiria finansinės ir draudimo veiklos (1 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (3 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (5 proc.) įmonės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę3
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas17
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...