- Kornelija Mykolaitytė, Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad tai, jog tiesioginės išmokos šalies žemdirbiams didės, yra žingsnis į priekį, tačiau skirtumas nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir toliau mažinamas lėtai.
„Dar 2013 metais buvo suderėta, kad šiemet (tiesioginės išmokos – ELTA) turėjo pasiekti iki 196 eurų. ES, prisidengdama argumentu, kad mūsų plotai padidėjo, to įsipareigojimo neįvykdė, tai realiai, jeigu skaičiuotume su 2013 metų įsipareigojimu, turėti 200 eurų 2022 metais nėra didelis pasiekimas. Tai rodo, kad ES toliau labai lėtai mums didina ir mažina skirtumą tarp vidurkio“, – LRT radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.
„Kol kas diskriminacinė ES politika žemės ūkio atžvilgiu naujoms narėms išlieka. Ši suma – žingsnis į priekį, bet tai jokiu būdu nerodo, kad sugebėjome rimtai pagrįsti savo poreikius“, – pridūrė prezidentė.
Europos Vadovų Taryboje Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – 2021 metais jos sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
D. Grybauskaitė: Europos gaivinimo ir atsparumo fondas turi saugiklių
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Europos gaivinimo ir atsparumo fondas turi saugiklių, kad fondo lėšos nebūtų naudojamos neatsakingai.
„Didesnė rizika yra pasisavinti iš europinio biudžeto, kuris skirtas 7 metų laikotarpiui, nes ten yra daugiau laisvės šalims panaudoti lėšas, ypač struktūrinius fondus. Tuo tarpu Ekonomikos gaivinimo fonde negrąžintina paskola, ji bus negrąžintina iš karto, bet ilgalaikėje perspektyvoje reikės grąžinti, tai jie bus teikiami tik šalims narėms pateikus planus ir vykdant reformas su Europos Komisijos priežiūra“, – LRT radijui teigė D. Grybauskaitė.
„Tai šioks toks saugiklis, kad nebus neatsakingai švaistomi popandeminio fondo pinigai“, – pridūrė ji.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų, primena ELTA.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
Iš ES Gaivinimo ir atsparumo fondo Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį2
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse5
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau12
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...