- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad Lietuva turi didelių galimybių technologijų srityje, o finansinių technologijų (fintech) požiūriu šalis jau yra tarp lyderių.
„Per porą metų Lietuvos ekonomikos išskirtinumu pasaulyje tapo finansinių technologijų sektorius – turime daugiau kaip 170 fintech įmonių. Kai kam tai kelia alergiją, pasauliui tai kelia nuostabą ir pasididžiavimą mumis ir kol kas esame lyderiai fintech srityje“, – skaitydama paskutinįjį metinį pranešimą Seime antradienį teigė kadenciją baigianti D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, Lietuva turi didelį potencialą potencialą bio, kibernetinių bei informacinių technologijų srityse, paslaugų ir gamybos sektoriuose.
„Interneto greitis Lietuvoje – tampa antru pasididžiavimu po krepšinio, o pagal elektroninių paslaugų išvystymą esame pažangiausių ES valstybių penketuke“, – teigė D. Grybauskaitė.
Interneto greitis Lietuvoje – tampa antru pasididžiavimu po krepšinio, o pagal elektroninių paslaugų išvystymą esame pažangiausių ES valstybių penketuke.
Prezidentės teigimu, pasaulyje plėtojantis dirbtiniam intelektui Lietuva tampa žinoma kaip gera vieta inovacijoms ir inovatyvioms investicijoms.
„Šiemet Davose susitarta dėl CERN Verslo ir mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune – tai istorinis šansas Lietuvai tapti pažangiausiu technologines naujoves kuriančiu centru visoje Šiaurės Europoje. Tokių centrų čia nėra. Lietuvos studentų išradimai, kaip pasitelkti dirbtinį intelektą, ir mūsų moksleivių robotikos gebėjimai jau dabar stebina visą Europą. Jie grįžta laimėtojais“, – sakė prezidentė.
D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad Lietuvos mokslininkai gali prisidėti ne tik prie šalies, bet ir prie pasaulio gerovės.
„Pasaulis laukia inovatyvių sprendimų kovoje su ligomis, netikromis naujienomis, klimato kaita. Mūsų mokslininkai pajėgūs pasiūlyti ne tik šalies ūkiui, bet ir pasaulio saugumui reikalingų išradimų. Būtent tai gali pakeisti šalies ekonomikos struktūrą ir įpūsti spartesnio vystymosi azarto, kai matome globalios ekonomikos lėtėjimą“, – teigė prezidentė.
Energetikoje ragina nesidairyti atgal
Realizuodama strateginius energetinius projektus Lietuva negali dairytis atgal ir privalo orientuotis į Vakarus, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Antradienį skaitydama paskutinį metinį pranešimą Seime prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi toliau siekti Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje uždarymo.
Kalbėdama apie Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa, prezidentė pažymėjo, kad su energetika dažnai susijusi ir politinė įtaka.
„Su Europos Komisija jau pasirašėme politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, o šį mėnesį pasirašysime galutinį detalesnį susitarimą Briuselyje, kai aš vyksiu į Europos (Vadovų – BNS) Tarybą. Tai nesidairykime atgal, į Rytus, nes puikiai žinome, kad BRELL žiede iš Maskvos dispečerinių sukasi ne tik elektra, bet ir politinė įtaka“, – tvirtino D. Grybauskaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuva privalo išlaikyti griežtą poziciją dėl Baltarusijos statomos Astravo AE.
„Kaip ir Astravo atominėje. Espo šalys pripažino, kad ji pastatyta ant nesaugios aikštelės. Ne apie jos saugumą eina kalba. Eina kalba apie nesaugią aikštelę. Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Todėl būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai. Nesidairykime atgal, o galvokime apie Lietuvą dar po 30 metų“, – kalbėjo prezidentė.
Pasak jos, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo sėkmė Lietuvoje atnešė naudos ir kitoms valstybėmis.
„Lietuviškomis SGD terminalo įgyvendinimo patirtimis, kurios padėjo mums užtikrinti dujų tiekimo alternatyvas, naudojasi ir kitos pasaulio šalys. Mūsų iššūkiai taip pat tampa visos Europos iššūkiais ir visos Europos rūpesčiu. Europa yra mes“, – pabrėžė prezidentė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...