„Pirmas žingsnis, kadangi Europa labai atsilieka šiose technologijose, tai pradėtas derinti susitarimas su JAV energetikos departamentu dėl bendradarbiavimo šioje srityje. Sekantis žingsnis, tai bendradarbiavimas su modernimis įmonėmis, kurios vysto šias technologijas. Mano galva, turėtume pasirašyti neįsipareigojančius bendradarbiavimo sutarimus su „TerraPower“, „Kairos Power“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Kreivys.

„Tada jau galėtume formuoti viziją, kokios kainos, kur galėtume statyti, kokie būtų finansavimo modeliai. Tuos darbus turės padaryti ateinantis ministras ir ministerija“, – tvirtino jis.

Paklaustas, ar naujos valdžios atėjimas gali reikšti institucijų požiūrio į mažuosius reaktorius pasikeitimą, ministras pastebėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda palaiko tokios technologijos naudojimą.

„Pirmiausia aš matau prezidento paramą šiai temai. Jis yra ne kartą išreiškęs savo nuomonę dėl mažų branduolinių reaktorių. Tai aš galvoju, kad tai yra pozityvus ženklas šiai krypčiai. Dabar matome, kad Briuselyje ir kitur pradedama suvokti, kad vien atsinaujinančios energetikos neužteks, kad jos turės žengti koja kojon su atominėmis technologijomis“, – komentavo ministras.

Galima planuoti, kad apie 2029 m. pasigaminsime visą elektros energiją, kurios mums reikia. Tačiau per artimiausią dešimtmetį jos reikės dar beveik 2–3 kartus daugiau.

D. Kreivys pabrėžė, kad mažieji reaktoriai reikalingi dėl planuojamo spartaus Lietuvos energetikos poreikių augimo iki 2050 m.

„Galima planuoti, kad apie 2029 m. pasigaminsime visą elektros energiją, kurios mums reikia. Tačiau per artimiausią dešimtmetį jos reikės dar beveik 2–3 kartus daugiau. O iki 2050 m. mums reikės 6 kartus elektros energijos, nei dabar, kad galėtume viską dekarbonizuoti ir pereiti nuo taršaus kuro prie elektros“, – aiškino D. Kreivys.

„Tai reiškia, kad visą tą laikotarpį turėsime tokiu pačiu tempu vykdyti plėtrą“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.

Strategija numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot ministro D. Kreivio, yra mažesni ir saugesni už pasaulio rinkose eksploatuojamus šiuo metu.

Ministro teigimu, norint ateityje įsirengti tokių branduolinių reaktorių, politinis sprendimas turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.