- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos energetikos ministrams pirmadienį Briuselyje susitarus dėl 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinės dujų kainos ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad pavyko pasiekti gerą rezultatą. Lubos įsigalios vasario 15 dieną ir galios vienerius metus.
„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau pavyko pasiekti norimą ir gerą rezultatą. Lubos yra užtvirtintos ties 180 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį po Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Tai yra pusė viršutinės kainos, kurią buvome pasiekę rugpjūčio mėnesį“, – teigė ministras.
Pasak jo, 180 eurų riba įsigalios, kai būsimo mėnesio Nyderlandų TTF biržoje ši kaina bus viršyta tris darbo dienas ir per tą patį laiką bus 35 eurais didesnė už kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkį. Mechanizmas įsigalios vasario 15 dieną ir galios vienerius metus.
„Tai padaryta tam, kad būtų užtikrinta, kad į Europą bet kuriuo atveju patektų dujų kroviniai ir kad mes niekada nepritrūktume dujų“, – teigė D. Kreivys.
„Saugyklų pildymo pradžia yra kovo pabaiga, tai tikrai turėsime instrumentą tada, kai jo reikia“, – pridūrė jis.
Anot energetikos ministro, prasidėjus naujam dujų saugyklų pildymui viršutinė riba apribos galimą kainų šuolį.
Šitos lubos apribos ne tik galimą kainų šuolį, bet ir automatiškai apmalšins dujų prekiautojų apetitus.
„Pavasarį vėl prasidės dujų saugyklų pildymas ir šitos lubos apribos ne tik galimą kainų šuolį, bet ir automatiškai apmalšins dujų prekiautojų apetitus“, – teigė D. Kreivys.
Pasak ministro, balsuodamos dėl tokios ribos susilaikė Nyderlandai ir Austrija, o Vengrija balsavo prieš.
„Iki pietų įtampa buvo pasiekusi aukščiausią piką ir galbūt ne visoms šalims patiko tai, kas vyko. Antroje dienos pusėje pagaliau visos šalys surado kompromisą ir visos šalys tam pritarė, išskyrus tris“, – teigė D. Kreivys.
Pasak Lietuvos ministro, paskutinis jo pateiktas viršutinės dujų kainų ribos siūlymas buvo 160 eurų už MWh.
Nyderlandų dujų biržoje TTF, kuri laikoma pagrindine dujų kainas Europoje formuojančia birža, sausio ateities sandorių kaina pirmadienio pavakarę buvo 106,6 euro už MWh. Tuo metu rugpjūčio pabaigoje vieno mėnesio ateities sandorių kaina viršijo 300 eurų.
Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES.
Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritarė maždaug pusė Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, tačiau prieštaravo Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Vengrija – motyvuota, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus taip pakenkiant jų tiekimo saugumui, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.
Pasak D. Kreivio, kai kurios šalys dujų „luboms“ priešinosi, dėl jose registruotų dujomis prekiaujančios kompanijos arba dėl to, jog dujas išgaudavo pačios.
„Buvo ir lobizmo. Kai kurie ministrai sakė, kad net jiems skambino kai kurios kompanijos. Visko buvo, bet aš džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko pasiekti rezultatą“, – teigė ministras.
Lapkričio pabaigoje Europos Komisija pasiūlė nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainų ribą artimiausio mėnesio sandoriams, kuri būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites bei per dviejų savaičių laikotarpį dešimt dienų iš eilės 58 eurais viršytų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) referencinę kainą.
Vėliau ES pirmininkaujanti Čekija siūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške, aktyvuojant ją tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas bei būtų 35 eurais didesnė nei SGD referencinė kaina. Vis dėlto praėjusį antradienį ministrams nepavyko dėl to pasiekti bendro sutarimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų4
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...