Darbo rinkoje – chaosas ir karo nuotaikos. Didėjant įtampai darbdaviai spaudžia darbuotojus, o šie rašo skundus. Ar dar taip neseniai išvien dirbę partneriai netaps didžiausi priešai?

Inspekciją užplūdo skundai

Per šių metų sausį ir vasarį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 37 proc. daugiau skundų negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Dėl darbo santykių pažeidimų intensyviau skųstis žmonės pradėjo dar praėjusiais metais – per 2008 m. į VDI atkeliavo 11 tūkst. skundų, maždaug penktadaliu daugiau nei 2007 m.

"Dažniausiai skundžiamasi dėl darbo užmokesčio ir darbo sutarties pažeidimų. Darbdaviai stengiasi atleisti žmones nemokėdami išeitinių kompensacijų, reikalauja rašyti prašymą savo noru, grasina atleisti pagal tam tikrą straipsnį, jei darbuotojas nesutiktų to daryti", – pažeidimus vardijo VDI vadovas, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas.

VDI yra įsipareigojusi kiekvieną skundą išnagrinėti per 20 darbo dienų, tačiau pastaruoju metu tai vargiai pavyksta. Neretai pareigūnams nepasiseka surasti darbdavio, nes jis slapstosi. Tuomet į pagalbą tenka pasitelkti policiją. Yra atvejų, kai žmonės ne tik kad negauna atlyginimo, bet ir negali išeiti iš darbo, nes nėra kam jo atleisti. Toks darbuotojas negali ieškoti naujo darbo arba eiti į darbo biržą.

Be to, inspekcijai trūksta specialistų skundams nagrinėti. Pavyzdžiui, Utenos skyriuje dirbančiam vienam teisininkui per mėnesį reikia išnagrinėti 62 skundus.

Darbdaviai elgiasi nehumaniškai

M.Pluktas pasigenda socialiai atsakingesnio darbdavių požiūrio į darbuotoją. Esą šiandien dažnoje įmonėje darbuotojai negerbiami, o jei jų nebereikia – tiesiog necivilizuotai išmetami.

"Šantažas – didžiulė problema. Darbdaviai pateikia ultimatumą: arba rašai prašymą atleisti iš darbo savo noru, arba atleisime pagal tam tikrą straipsnį už nusižengimus", – apie dažnai skunduose minimą problemą kalbėjo M.Pluktas. Anot jo, apyvartinių lėšų pritrūkę verslininkai visais būdais stengiasi atleisti darbuotojus nemokėdami jiems išeitinių kompensacijų, o jos ilgai dirbusiems žmonėms priklauso nemenkos – siekia pusės metų darbo užmokesčio dydį. Labiau išprusę darbuotojai, patyrę tokį spaudimą, kreipiasi į VDI, nes žino, kad šiandien padėtis darbo rinkoje įtempta, jų niekas išskėstomis rankomis nelaukia.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pabrėžė, kad vėl ėmė didėti nelegalaus darbo šešėlis. Tokias prielaidas leidžia daryti sumažėjęs skundų srautas dėl atlyginimų vokeliuose ir kone išnykę skundai apie nelegalų darbą (apie 5 proc. visų skundų).

"Darbuotojai įdarbinami daliai etato, pavyzdžiui keturioms valandoms, o iš tiesų dirba po 10–16 valandų. Didesnę dalį algos žmonės gauna vokelyje ir nesiskundžia, nes bijo, kad gali prarasti ir tas, nelegalias pajamas", – problemą nurodo M.Pluktas. VDI artimiausiu metu ketina šią problemą aptarti Ekonominių nusikaltimų ir šešėlinio verslo komisijoje prie Vyriausybės.

Teismai – darbuotojo pusėje

Pagal Darbo kodeksą darbdaviai turi kur kas daugiau pareigų nei anksčiau. Privalu darbuotoją įspėti apie atleidimą prieš du mėnesius, raštu jį supažindinti su tokiu sprendimu ir dar vykdyti daug kitų su atleidimu iš darbo susijusių reikalavimų, kuriuos be teisininkų pagalbos tinkamai atlikti nelengva.

"Atleidžiant darbuotoją beveik visada padaroma smulkesnių ar stambesnių pažeidimų, nes darbdaviai, ypač mažesnių įmonių, nesikonsultuoja su darbo teisės specialistais", – aiškino advokatas Arūnas Žlioba.

Tai, anot jo, yra gera žinia darbuotojams, nes iškilus ginčui, darbuotojo interesą patys teismai gina kur kas labiau nei darbdavio. Teisminiuose ginčuose darbuotojas laikomas silpnesniąja šalimi, turinčia mažiau ir finansinių atsargų, ir galimybių daryti įtaką darbo sutarties turiniui.

"Jeigu pažeidimas nors kiek rimtesnis, beveik visuomet bylą laimi darbuotojas. Tokiam neteisėtai atleistam darbuotojui teismas priteisia atlyginimą už visą laiką, kol vyko teismo procesas, o teismai kartais trunka ilgai, užsitęsia iki metų dvejų", – sakė A.Žlioba.

Neteisėtai atleidę darbuotoją darbdaviai, anot jo, dėl tokių bylų labai nerimauja, todėl bando iki teismų ar teismuose susitarti dėl kompensacijos.

Pasipylė drausmės pažeidimų

Darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos skiriamos nuobaudos, yra viena iš priemonių, leidžiančių darbuotoją atleisti be išeitinių kompensacijų. Pastaruoju metu tai dažniau tarnauja ne kaip drausminimo priemonė, bet kaip ginklas, kuriuo darbdaviai švaistosi ir prieš didesnių pažeidimų nepadariusius darbuotojus.

Jeigu nepavyksta darbuotojo įkalbėti išeiti iš darbo savo noru, darbdavys kokį nors darbuotojo poelgį įvertina kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Už tokį pažeidimą darbuotoją galima atleisti iš darbo iškart ir nemokėti nė lito išeitinės kompensacijos. Jei darbuotojas pavyzdingai vykdo savo pareigas, jį atleisti sunkiau, bet įmanoma. Tokiems darbuotojams skiriamos kelios nuobaudos, pirmoji paprastai būna rašytinė pastaba dėl smulkaus pažeidimo. Kartą skyręs tokią pastabą darbdavys turi teisę per dvylika mėnesių dar kartą įvertinti darbuotojo elgesį ir, jeigu pasirodytų, kad darbo drausmės pažeidimas kartojamas, darbuotoją galėtų atleisti.

"Išmanantys darbo teisę darbdaviai šiuos ginklus jau ėmė naudoti, – teigė A.Žlioba. – Į teisininkus kreipiasi daugybė darbuotojų, įtariančių, kad tokiu būdu su jais ketinama susidoroti."

Neteisėtas nuobaudas – skųsti

Teisininkai teigia, kad pirmoji nuobauda paprastai būna švelni, rodos, nesukelsianti jokių problemų. Iš tiesų, ji reikšminga, nes už antrąją jau galima atleisti iš darbo.

"Darbuotojai retai skundžia nuobaudas, nes nesuvokia jų reikšmės. Dažniau skundžiami atleidimai iš darbo, bet jei darbuotojas iki tol neskundė nuobaudų, o terminas joms apskųsti jau būna praėjęs, laikoma, kad nuobaudos galioja ir darbdavys, atleidęs iš darbo, tampa teisus", – aiškino advokatas.

Pirmas ženklas, kad darbuotojui ketinama skirti nuobaudą, yra raštu pateiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl įvykio. Gavęs darbuotojo pasiaiškinimą ir surinkęs kitų su įvykiu susijusių įrodymų, darbdavys sprendžia, ar skirti nuobaudą.

Iš esmės darbo drausmės pažeidimas gali būti skiriamas už bet ką, ribos įstatymuose nenumatytos. Beveik kiekvienoje įstaigoje yra patvirtintos darbo tvarkos taisyklės, jose numatyti ir bendro pobūdžio elgesio standartai. Nekultūringas elgesys gali būti laikomas taisyklių pažeidimu.

"Jeigu darbuotojas viešai apšaukė kolegą, metė popierius ar kitaip pasielgė nemoraliai, galima manyti, kad jis pažeidė taisykles", – vieną galimų nuobaudos skyrimo priežasčių nurodė A.Žlioba.

Profesinės sąjungos – tarp dviejų ugnių

Ar profesinės sąjungos šiandien pajėgios apginti darbuotojus, klausiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojo Algirdo Kvedaravičiaus.

– Pajėgios ir gana aktyviai tai daro. Per Trišalės tarybos posėdį, kuriame buvo svarstoma keliasdešimt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Laisvosios rinkos instituto siūlomų Darbo kodekso pataisų, profesinėms sąjungoms pavyko užginčyti nemenką jų dalį. Beveik visos tos pataisos blogino darbuotojų padėtį: siekta įteisinti tokias nuostatas, pagal kurias darbuotoją būtų galima atleisti bet kada, mažinti išmokas, nemokėti išeitinių pašalpų arba jas mažinti.

– Lietuvos darbo inspekcija pastaruoju metu gauna daugiau kaip trečdaliu skundų. Ar ši statistika nerodo, kad profesinės sąjungos Lietuvoje neapgina darbuotojų nuo neteisėtų darbdavių veiksmų?

– Kad neteisėtų darbdavių veiksmų yra, pripažįsta ir patys darbdavių organizacijų vadovai. Daugėja darbdavių, kurie bando įvairiais būdais ignoruoti įstatymus. Darbdavių savivalė akivaizdi. Kita vertus, ar Darbo inspekcija sugeba susekti visus tuos pažeidimus? Ar profesinės sąjungos turi galimybę užfiksuoti visus pažeidimus? Net Mokesčių inspekcija nepajėgi nubausti visų pažeidėjų, nes turi per mažai kontrolierių. Nors profesinių sąjungų pagrindinis uždavinys yra darbo įstatymų laikymosi kontrolė, savo pareigas vykdyti pavyksta ne visada. Neturime tiek kvalifikuotų profesinių sąjungų narių, kurie užfiksuotų kiekvieną nusižengimą. Dabar vyksta slaptas karas, kurį, rodos, neretai laimi darbdaviai – jie su darbuotojais elgiasi drakoniškai.

– Susidaro įspūdis, kad profesinių sąjungų nuomonę valdžia išgirsta tik po didelių protesto akcijų, o darbdaviai apskritai į ją nekreipia dėmesio. Ar teisingas įspūdis?

– Valdžia žaidžia dvigubą žaidimą. Kai ką bando derinti su profesinėmis sąjungomis ir su darbdaviais, o kai kurių sprendimų net nepaaiškina. Pavyzdžiui, valdžia pripažino, kad gruodžio pabaigoje naktį priėmė sprendimus, kuriuos reikia taisyti, bet kaip tai darys, neinformuoja nei darbdavių, nei profesinių sąjungų.

– Verslo organizacijos siekia dar labiau liberalizuoti darbo santykius Lietuvoje. Kokios pozicijos laikysis profesinės sąjungos?

– Suprantame, kad padėtis sunki, todėl sutinkame su tam tikromis Darbo kodekso liberalizavimo nuostatomis, tačiau nubrėžėme kalendorinę ribą – tos pataisos galios iki 2010 m. gruodžio 31 d. Darbdaviai turės laisvesnes rankas, tačiau tai nereiškia, kad galės elgtis kaip norės. Nepamirškime, kad darbdavių yra visokių – jie margi it genys. Yra ir sukčių, ir dorų. Profesinės sąjungos turi nepraleisti pro akis tokių darbdavių, kurie engia darbuotojus, nepaiso jų teisių.

Skundai: ir dėl algos, ir dėl darbo sąlygų

Pastaruoju metu dienraštį pasiekia vis daugiau nepatenkintų darbuotojų skundų, dauguma – anoniminių. Bene dažniausiai žmonės skundžiasi, kad iš darbovietės teko išeiti tuščiomis rankomis, nes buvo priversti rašyti pareiškimus išeiti iš darbo. Kai kurie nepatenkinti pablogėjusiomis darbo sąlygomis. Įmonių vadovai metamus kaltinimus kategoriškai neigia.

Iš anoniminio laiško

"Puikiai suprantama, kad daugumai Lietuvos įmonių sunkus laikas. Tačiau nors ir kiekvienam verslo vienetui svarbiausia pelnas, nereikia pamiršti kito svarbaus žmogiškojo ištekliaus. Norėtųsi paviešinti gerai žinomos AB "Lėvuo" įmonių grupės, valdančios didelį drabužių tinklą, veiklą. <…> Atleidžiama didelė dalis darbuotojų, mažinami atlyginimai. Tai suprantama, juk įmonė pirmą šių metų mėnesį baigė nuostolingai, antrąjį planuojama taip pat. Ir nors apyvarta krinta ir patiriami nuostoliai dėl "aukštesnio sluoksnio" sprendimų, kliūva būtent sunkiausiai dirbančiam.

Kaip mažinamas darbuotojų skaičius? Atrenkama dalis personalo, kuri nereikalinga, ir likusi dalis personalo verčiama rašyti tarnybinius pareiškimus apie pažeidimus ir blogai dirbančias bendradarbes (dauguma darbuotojų yra moterys). Taip didelė dalis darbuotojų atleidžiama už "padarytus pažeidimus". Atsiranda įrašas "Sodros" knygutėje, kad buvo atleista dėl pažeidimų, blogo darbo. Žinoma, jokių išeitinių kompensacijų negauna.

Kita dalis darbuotojų per kolektyvo susirinkimą, kuriame dalyvauja ir direktorė, visų akivaizdoje pažeminami ir tiesiog priverčiami pasirašyti išėjimo iš darbo pareiškimą, jei nenori būti atleisti.

Lieka ta dalis darbuotojų, kuriai pasiseka labiausiai – neatleidžiami, tačiau priverčiami susimažinti etatą iki 0,75 arba 0,5. Žinoma, susimažinti savo noru. <…> Tenka tik apgailestauti, kad didžioji dalis darbuotojų nežino savo teisių, o tik darbdavys išmano įstatymus. Juk jeigu gražiuoju atleidžiamas darbuotojas, jam reikia sumokėti išeitinę kompensaciją." Anonimiškai nuo AB "Lėvuo" grupės gerbėjo.

Deimantas Dalibogas, AB "Lėvuo" direktorius:

– Kiek teko atsisakyti darbuotojų, apkarpyti atlyginimų, įvardyti negaliu, tai – komercinė paslaptis. Tačiau rinkos tendencijas jaučiame – mažėja ir darbuotojų skaičius, ir atlyginimai.

Darbuotojų skundai – įmonės vidaus reikalas. Galiu pasakyti tik tiek, kad esame bendrovė, kuri darbuotojams moka pagal atliktus, o ne pagal įsivaizduojamus rezultatus. Taigi kiekvieno darbuotojo atlyginimas skaičiuojamas pagal nuopelnus. Kiek esame darbuotojams įsipareigoję, tiek ir sumokame. Per 15 metų dar nebuvo atvejo, kad atlyginimai vėluotų daugiau kaip kelias dienas ar kad nebūtume sumokėję darbuotojams, kiek sutarta. Tiesa, šiandien keičiasi ir darbo, ir paslaugų kainos. Kitas klausimas – bendrovės galimybės. Daugelis darbuotojų supranta, kad šiandien jos yra kitokios. Kalbamės su kolektyvu, aiškiname, bet atsiranda žmonių, kurie nesupranta, kaip smarkiai keičiasi padėtis. Šiandien turime gyventi rinkos sąlygomis: rinka mažėja, vadinasi, ir pajamos, ir galimybės mažėja. Ne išimtis – ir žmonių atlyginimai. O tie darbuotojai, kurie atleidžiami, darbą palieka pagal šalies įstatymus. Jokių savų taisyklių nekuriame.

Šie metai prastesni nei praėjusieji. Žiūrėsime, kaip klostysis reikalai vėliau. Rinka traukiasi, pirkėjų poreikiai keičiasi. Kaip tik šiuo metu peržiūrime savo planus. Akivaizdu, kad plėtros planus būsime priversti mažinti. Šiemet planavome atidaryti 15 parduotuvių, bet rinkai mažėjant esame priversti savo plėtrą peržiūrėti.

Privalomos talkos

Įmonės "Maxima LT" parduotuvėje organizuojamas "savanoriškas" naktinis valymas, neįtrauktas į jokius grafikus. Į jį neatvykus baudžiama mažinant algas arba tiesiog paprašant užpildyti išėjimo iš darbo savo noru prašymą. Tokiu būdu nesumokamas atlygis darbuotojams, valstybei mokesčiai, o jei atsitiks nelaimingas įvykis, kas liks už tai atsakingas?

"Maximos grupės" Personalo valdymo centro vadovas Sakalas Gorodeckis:

Vadinamasis generalinis sanitarinis valymas (kai valomos parduotuvės patalpos ar inventorius) parduotuvėse vyko anksčiau ir tebevyksta dabar, jis organizuojamas reguliariai: kartą per mėnesį – tiek dieną, tiek naktį. Parduotuvių darbuotojai, įsidarbinę pas mus, įspėjami apie vykstantį generalinį valymą kaip jų darbo dalį. Tai ne papildomas darbas, o darbuotojui pavestų pareigų dalis. Generalinis valymas įtraukiamas ir į prekybos darbuotojų pareigybines nuostatas, su kuriomis darbuotojai supažindinami ir, kad su jomis sutinka, patvirtina pasirašydami. Darbuotojų darbas per generalinį valymą įprasta tvarka įtraukiamas į darbo apskaitos žiniaraštį. Už šį darbą atsiskaitoma laikantis LR galiojančių įstatymų ir atsiskaitymo už darbą tvarkos, reglamentuotos darbuotojo ir darbdavio pasirašytoje darbo sutartyje. Neatvykimas į generalinį valymą, kuris yra darbo dalis, be priežasties traktuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas ir pavestų pareigų nevykdymas. Jei darbuotojams iškyla abejonių, kas įeina, o kas neįeina į jo pareigas, jis visuomet gali šią informaciją gauti iš tiesioginio vadovo, taip pat susisiekęs su bendrovės personalo specialistais.

Vis dėlto neturėdami konkrečios informacijos apie anoniminiame laiške išsakytus teiginius, mes šios informacijos negalime patikrinti ir tinkamai į išsakytus teiginius reaguoti.

Darbas naktimis baugina

"Statoil" valdžia nusprendė, kad degalinės net ir naktį turi būti atviros. Kai žmonės sukilo, aiškiai buvo pasakyta, kad gresia griežtas papeikimas, o vėliau – atleidimas iš darbo. Motyvas paprastas – darbuotojas nevykdo vidaus taisyklių.

Kažkodėl darbdaviams visai nerūpi, kokiomis sąlygomis dirba žmonės. Naktimis degalinėse lieka dirbti po vieną asmenį. Visiems akivaizdu, kad kriminalinė padėtis blogėja, taigi kada sulauksime vagių ir plėšikų – laiko klausimas. Apmaudu, kad įmonė, prisidengdama dabartine padėtimi, taip rizikuoja ne tik savo darbuotojų sveikata, bet ir bendrovės turtu", – pasakojo į redakciją paskambinęs anonimas.

Bendrovės "Lietuva Statoil" saugumo vadovas Rimantas Gineitis

Darbas naktį, kai "Statoil" degalinėse durys neužrakinamos, nėra visiškai naujas dalykas – "Statoil" degalinės Estijoje ir Latvijoje taip dirba daugelį metų ir jų patirtis rodo, kad saugumo požiūriu tai niekuo nesiskiria nuo padėties degalinėse Lietuvoje. "Statoil" degalinių tinklas turi ilgametę patirtį ir ištobulintą sistemą darbuotojų ir klientų saugumui užtikrinti naktį. Mes žinome, kad klientui naktį yra daug maloniau įeiti į degalinės vidų ko nors nusipirkti, šiltoje ir šviesioje patalpoje prie stalelio atsigerti kavos, negu sužvarbus stovėti lauke. Todėl dalis degalinių naktį dirba neužsirakinusios durų ir jos yra paruoštos saugiam darbui. Visose degalinėse esame įrengę ne tik modernią įrangą – vaizdo ir kitą saugos techniką, greitąjį ryšį, taip pat pasitelkiame policijos ir saugos tarnybas. Maža to, esame paruošę personalą, kaip elgtis tam tikrose situacijose – visi "Statoil" darbuotojai yra mokyti pagal specialią "Statoil" saugumo programą ir žino, kaip elgtis kilus nenumatytoms aplinkybėms. Suprantame, kad kai kuriems darbuotojams gali būti sunku priprasti prie naktinio darbo pobūdžio, todėl mes atsižvelgiame į tai sudarydami darbo grafikus kiekvienoje degalinėje.

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Vertinant dabartinius darbdavių ir darbuotojų santykius reikėtų prisiminti nesenus įvykius, kai nedarbas lygis buvo labai žemas, o įmonėms kildavo bėdų ieškant personalo. Tuomet nemažai darbuotojų leido sau nesąžiningai elgtis su darbdaviais: piktnaudžiaudavo, neįspėję vadovų įsidarbindavo kitose įmonėse.

Dabar verslas išgyvena išties sunkų laikotarpį – trūkstant apyvartinių lėšų, sumažėjus užsakymų darbdaviai priversti galvoti, kaip išgyventi. Ši sumaištis daugelį bendrovių užklupo tikrai netikėtai. Esant tokiai atmosferai išlaikyti įprastus santykius su darbuotojais nelengva. Be to, ir iki šiol Lietuvoje darbo santykių tradicijos tik kūrėsi. Pas mus ir į profesines sąjungas žiūrima kaip į sovietmečio liekanas. Neneigsiu, kai kuriems darbdaviams trūksta ir išminties, ir patirties kalbantis su personalu ir ieškant bendrų sprendimų. Tuomet vadovai galbūt ir imamasi neteisėtų būdų.

Tačiau tikiu, kad darbdavių savivalė tikrai nėra masiškai paplitęs reiškinys. Žinau daug įmonių, kurios atleido nemažai žmonių, tačiau visus pokyčius įgyvendino civilizuotai ir laikydamosi įstatymų.

Manau, krizė bus mūsų visų mąstymo sanitaras, o sunkmečiui pasibaigus normalizuosis ir darbo santykiai.