- Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartinių 30-mečių darbuotojų, priklausančių Y kartai, didžiausias trūkumas tas, kad jie neetiškai elgiasi naudodami informacines technologijas darbe, LRT RADIJUI sako VDU Psichologijos katedros docentė Aurelija Stelmokienė. „Ši karta neturi aiškios ribos tarp to, kas tinkama ir netinkama. [...] Y karta ne visada supranta, kad, tarkim, rinkti tam tikrą informaciją apie konkurentus, komentuoti organizaciją ar jos narius viešoje erdvėje, dalytis konfidencialia informacija su kolegomis per įvairius socialinius tinklus nėra tinkama“, – pastebi A. Stelmokienė.
– Analizavote pasaulio patirtį ir teigiate, kad Y kartos atstovai darbuotojai kitokie – savarankiški, pasitikintys savimi, norintys lyderiauti, siekiantys greito pripažinimo. Kaip formavosi Y karta?
– Kalbant apie kartas ir skirtingų kartų darbuotojus, svarbu tai, kokiame kontekste šie žmonės vystėsi kaip asmenybės. Kontekstas yra tiek istorinis, tiek kultūrinis, tiek socialinis. Be to, labai svarbu ir skirtingų šalių patirtis. Bendrosios tendencijos, išryškėjančios įvairiose šalyse, – stipri globalizacija, labai stiprus technologinis proveržis, įvairūs laisvės, lygybės judėjimai. Būtent dėl šių įvykių Y kartos atstovai formavosi kaip šiek tiek kitokios asmenybės.
– Y karta nori pripažinimo, kontroliuoti kitus, bet patys nemėgsta būti pavaldiniais. Kaip jie išgyvena susidūrimą su realybe, atėję į kolektyvą, kur tradicijos jau nusistovėjusios, yra nemažai vyresnės kartos atstovų?
– Šiuo atveju svarbu kalbėti apie pasitikėjimą kolektyve ir apie tai, kad Y karta tikrina darbuotojus – ar jie iš tikrųjų tiki tuo, ką daro, nes tai jiems labai svarbu. Y karta reikalauja skaidrumo, sąžiningumo ir iš savo vadovų. Būtent tada, kai pajunta, kad gali pasitikėti kitais, jie gali bandyti taikytis prie savo kolektyvo ir perimti vertybes.
Y kartai labai svarbu būtų visuomenės dalimi, daryti įtaką visuomenei, jie ir pilietiški, socialiai atsakingi, todėl svarbu, kad organizacija ne tik deklaruotų tam tikras vertybes, bet jomis gyventų ir vadovautųsi.
– Analizėje esate pastebėję, kad, nepaisant anksčiau išvardytų savybių, dabartiniai 30-mečiai ne visada etiški. Kodėl ir kaip tai pasireiškia?
Ši karta naudojasi IT kiekvieną minutę ir neturi aiškios ribos tarp to, kas tinkama ir netinkama.
– Ryškiausiai neetiškumas pasireiškia naudojant įvairias informacines technologijas darbe. Ši karta naudojasi IT kiekvieną minutę ir neturi aiškios ribos tarp to, kas tinkama ir netinkama. Vis dėlto darbe yra tam tikros elgesio taisyklės, o Y karta ne visada supranta, kad, tarkim, rinkti tam tikrą informaciją apie konkurentus, komentuoti organizaciją ar jos narius viešoje erdvėje, dalytis konfidencialia informacija su kolegomis per įvairius socialinius tinklus nėra tinkama.
Šiai kartai tiesiog įprasta nuolat būti socialinėje erdvėje ir bendrauti tokiu būdu. Todėl organizacijoms labai svarbu atkreipti į tai dėmesį ir kalbėtis su savo darbuotojais apie tai, kas yra tinkama ir netinkama, ko iš jų tikimasi.
– Psichologiniu požiūriu, organizacijoje kas prie ko turi prisitaikyti?
– Reikėtų taikytis vieniems prie kitų.
– Be to, jaunoji karta kada nors bus senoji karta.
– Taip, iš tiesų. Jiems reikės sutarti ir su ateinančia Z karta, kuri kels savo iššūkius. Vis dėlto labai svarbu kalbėti apie tai, kad kartais mes netgi toje pačioje kartoje turime daugiau individualių skirtumų negu kartos tarpusavyje. Tad teisingiausias sprendimas, kalbant apie žmogiųškųjų išteklių valdymą, būtų orientuotis į kiekvieną darbuotoją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų3
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...