Lietuvos įmonių vadovai ir savininkai, priimdami į darbą žmogų, linkę teikti pirmenybę vietos gyventojams ir labiausiai vertina kvalifikaciją bei žmogiškąsias savybes.

Tokias išvadas paskelbė tyrimų bendrovė RAIT, atliusi sociologinį tyrimą apie darbdavių, įmonių vadovų ir savininkų požiūrį į prieglobstį gavusių užsieniečių (pabėgėlių) dalyvavimą šalies darbo rinkoje. Tyrimo metu apklausti 404 darbdaviai.

Apklausos dalyviai buvo paprašyti įsivaizduoti, kad turi laisvų darbo vietų, į kurias pretenduoja du savo kvalifikacija panašūs asmenys – vietos gyventojas ir pabėgėlis. Paprašyti įvertinti, ar būtų svarbus pabėgėlio statusas, renkantis vieną iš jų, 36 proc. apklaustų darbdavių nurodė, kad nekreiptų dėmesio į šį skirtumą. Jų vertinimu, svarbu pirmiausia žmoniškosios savybės, kvalifikacija.

60 proc. įmonių vadovų nurodė, kad galbūt pasirinktų vietos gyventoją: trečdalis (34 proc.) apklaustųjų taip pasielgtų, nes nežinia, ko iš pabėgėlio vėliau galima tikėtis, kas septintas įmonės vadovas (15 proc.) – nors pabėgėlio kvalifikacija ir tenkina, tačiau jis greičiausiai labai skirsis nuo kitų savo elgesiu, papročiais, požiūriais ir kt., o 10 proc. – dėl kitų priežasčių: dėl pabėgėlių kalbos barjero, patriotiškumo, dėl to, kad pabėgėliams sunkiau prisitaikyti, patiems lietuviams trūksta darbo, vietos gyventojai geriau suprastų projektavimo darbo specifiką mūsų sąlygomis ir t.t.

2 proc. apklaustų darbdavių, susidūrę su pasirinkimo dilema, pirmenybę teiktų pabėgėliui: viena vertus, įmonei naudinga įvairovė, antra – pabėgėlis turėtų labiau stengtis.

Darbdaviams, priimant į darbą pabėgėlį, svarbiausios yra profesinės žinios ir įgūdžiai (93 proc.). Geras lietuvių kalbos mokėjimas yra svarbus, bet ne tiek (78 proc.), kaip ir pabėgėlio noras adaptuotis (76 proc.). Mažiausiai svarbios bendrosios kompetencijos (46 proc.). 15 proc. darbdavių sutiktų įdarbinti pabėgėlius bandomajam laikotarpiui, 13 proc. – apmokyti juos darbo vietoje.

Apskritai įmonių vadovai nesureikšmina pabėgėlių įsidarbinimo problemos, o jų įdarbinimą palikti rinkai sureguliuoti. Šeši iš dešimties linkę manyti, kad nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar jis gaus darbą arba, kad šiuo metu yra sunku visiems darbo rinkos dalyviams. Kita, mažesnioji dalis – ketvirtadalis vadovų mano, kad be valstybės pagalbos pabėgėliai neturi galimybių įsidarbinti Lietuvoje.

Darbdaviams svarbiausios yra asmeninės darbuotojų savybės: pirmiausia, iniciatyva ir savarankiškumas (68 proc.), antroje vietoje gebėjimas dirbti komandoje (58 proc.) ir gebėjimas spręsti konfliktus, bendradarbiauti (54 proc.). Žinios ir konkretūs gebėjimai mažiau svarbūs nei asmeninės savybės. Lietuvių kalbos mokėjimas svarbus keturiems iš dešimties (43 proc.) darbdavių.

Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos programą Lietuvoje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, Pabėgėlių priėmimo centras, nevyriausybinės organizacijos ir savivaldybės.

Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus Aivydo Keršulio teigimu, prieglobstį gavę užsieniečiai turi teisę į valstybės paramą. Pasak jo, ši parama pabėgėlių integracijai yra panaudojama keliomis kryptimis: organizuojamas laikinas apgyvendinimas, lietuvių kalbos kursai tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, užtikrinama socialinė ir sveikatos apsauga, padedama įsidarbinti ar persikvalifikuoti.