Darbuotojai ir darbdaviai

Darbo inspektoriai rengiasi į išnaudotojų medžioklę

Kas trečioje Lietuvos įmonėje aptinkama darbdavių savivalės

Nelegalus žmonių išnaudojimas išaugo ir kapitalizmą išpažįstančioje Lietuvoje. Nors šiais laikais darbuotojai ir gauna atlyginimus, kurie dažnai būna minimalūs, jų teisės neretai yra pažeidžiamos taip pat, kaip cukrašvendrių plantacijose kadaise dirbusių vergų. Ir nedarbo bijantys nuskriaustieji tyli. Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo pavaduotojo, vyriausiojo darbo inspektoriaus Kęstučio Staugos teigimu, nors nesąžiningų darbdavių medžioklė jau įsibėgėjo, darbo sąlygomis nepatenkinti darbuotojai galėtų ir patys dažniau pranešti apie savo teisių pažeidimus.

- Ar darbuotojai gina savo teises su Darbo inspekcijos pagalba?

- Darbuotojai neretai delsia pranešti apie Darbo kodekso pažeidimus. Ne tiek dažnai į Valstybinę darbo inspekciją skubama papasakoti apie pavojingas, nesaugias darbo sąlygas. Paprastai apie jas susimąstoma per vėlai, nelaimei jau įvykus. Kaip karčiai juokaujama, blogiausios darbo sąlygos – neturėti jokio darbo. Savo iniciatyva darbuotojai kreipiasi į inspekciją jau išties kritiškam momentui atėjus – kai, pažeidžiant įstatymus, jie yra atleidžiami, kai galutinai nukamuoja neteisėtai dirbami viršvalandžiai, kai piktybiškai ilgai su jais yra delsiama atsiskaityti. Tačiau kreipiasi vis daugiau gyventojų. Apie tai liudija nuolat didėjantis darbo teisės klausimų procentas Valstybinės darbo inspekcijos gaunamuose pranešimuose. 2001-aisiais tokio pobūdžio klausimai sudarė 89 procentus visų išnagrinėtų pranešimų, 2002-aisiais – 90 procentų, o pernai – 91,2 procento.

- Ar tai reiškia, kad daugėja ir pažeidimų?

- Pastaraisiais metais tikrinimų metu nustatomų darbo įstatymų pažeidimų skaičius tikrai išaugo. Palyginti su 2001-aisiais, pernai jų buvo 7,7 procento daugiau – beveik 26 tūkstančiai pažeidimų. Dėl kiekvieno jų darbo inspektoriai surašė būtiną vykdyti nurodymą. Iš viso už darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų pažeidimus 2003-iaisiais surašyti 665 protokolai, 641 atveju skirta beveik 400 tūkstančių litų baudų.

- Su kokiais pažeidimais darbo inspektoriams tenka susidurti dažniausiai?

- Tikrindami įmones, darbo inspektoriai atkreipė dėmesį, kad nelegalus darbas dažniau ima reikštis kitomis formomis. Darbuotojai dažniau verčiami dirbti be poilsio, švenčių dienomis, faktiškai dirbtas laikas nežymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbdaviai, sudarę darbo sutartis su darbuotojais ne visai darbo dienai ar ne visai darbo savaitei, piktnaudžiauja versdami juos dirbti ilgiau, nei nustatyta darbo sutartyse. Darbo užmokestis tokiems darbuotojams už perdirbtą darbo laiką dažnai nemokamas arba mokamas „vokeliuose“, o tai sudaro prielaidas šešėlinei ekonomikai, į biudžetą nesumokami mokesčiai. Be to, dirbant neapskaitytą darbo laiką, ne vien nusižengiama įstatymams. Jei tokiu, niekur neįteisintu darbo laiku dirbant įvyktų nelaimingas atsitikimas, iškiltų daugybė problemų tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Pastarajam susižalojus, žala greičiausiai atlyginta nebūtų, o žūties atveju artimieji negautų jokių išmokų.

- Kokių veiksmų imtasi tokių pažeidimų prevencijai?

- Siekdama užkirsti kelią tokių reiškinių plitimui, nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Valstybinė darbo inspekcija suaktyvino darbo ir poilsio laiko trukmės kontrolę. Per 2003-iųjų paskutinį mėnesį darbo inspektoriai patikrino, kaip laikomasi darbo ir poilsio organizavimo tvarkos daugiau nei 1700 įmonių, o nuo šių metų pradžios – dar beveik 2500 įmonių visoje Lietuvoje. Kas trečioje įmonėje buvo rasta pažeidimų. Ypatingas dėmesys skirtas prekybos įmonėms – jos sudarė apie 30 procentų patikrinimų. Nemaža dalis patikrintųjų yra statybos įmonės, viešbučiai, restoranai. Šios ekonominės veiklos įmonėse rasta ir daugiausiai pažeidimų.

- Dažnas dirba daugiau valandų, nei jam numatyta dirbti pagal darbo sutartį.

- Taip, šis pažeidimas neretas. Nėra sudaromi ir viešai skelbiami arba skelbiami vėliau nei prieš keturiolika dienų darbuotojų darbo grafikai, juose nenurodoma darbo pradžia ir pabaiga, pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Būna, kad yra dirbama pagal grafikus, kuriais nėra garantuojamas nepertraukiamas vienuolikos valandų iš eilės paros ir trisdešimt penkių valandų savaitės poilsis, kai darbuotojai yra verčiami dirbti po vieną dvi dienas per mėnesį ne pagal grafiką, o už viršvalandžius nėra mokama, kai nakties metu dirbantiems darbuotojams nesuteikiamas laikas pavalgyti ir panašiai.

- Ar tiesa, kad darbo grafikų nesilaikymas gali tapti puikia dirva ir darbo laiko apskaitos klastojimui?

- Teisingai. Kai nėra viešai paskelbiamas darbo ir poilsio laiko paskirstymas, atsiranda ištisa pelkė kitų darbuotojų teisių ir garantijų pažeidimų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas, viršvalandžiai, naktį dirbamas darbas ir kartu darbuotojams už tai nemokama. Per du šių metų mėnesius darbo laiko apskaitą patikrinus daugiau nei 2300 įmonių, surašyti dvidešimt penki administracinių teisės pažeidimų protokolai, skirta baudų iš viso už beveik trylika tūkstančių litų.

- Ar po baudų paskyrimo sumažėja „nelegalus“ samdančių darbdavių skaičius? Ar nebandoma prasimanyti subtilesnių būdų darbo teisės normoms apeiti?

- Manau, padėtis gerėja, nes, kartą nustačius pažeidėją ir teismui jį nubaudus, antrą kartą jis rizikuoja daug didesnėmis pinigų sumomis. Pakartotinai nustačius faktą, kad darbdavys nėra sudaręs su darbuotoju darbo sutarties, remiantis ATPK 41-3 straipsnio antrąja dalimi, jam gali būti skirta bauda nuo dešimties iki dvidešimties tūkstančių litų.

- Ar Lietuvoje yra daug nelegalių darbuotojų, apskritai neminimų sąrašuose? Kokio profilio įmonėse tokių pažeidimų aptinkama dažniausiai?

- Daugiausiai nelegaliai dirbančių darbuotojų yra išaiškinama statybose, didmeninės bei mažmeninės prekybos įmonėse, apdirbamojoje pramonėje, pavyzdžiui, medžio apdirbimo įmonėse, žemės ūkyje. 2003-aisiais buvo pagauti 499 nelegaliai dirbantys darbuotojai, o 2002-iaisiais buvo išaiškinti net 722 nelegalaus įdarbinimo atvejai. Negalėčiau tiksliai pasakyti, ar Lietuvoje yra daug dirbančių nelegaliai, nes tokie atvejai yra gana sunkiai nustatomi. Dažnai darbuotojai dirba nesudarę darbo sutarčių ir priėmimo į darbą metu nekelia jokių pretenzijų darbdaviui. Tačiau pretenzijos atsiranda greitai – kai darbdaviai vengia mokėti atlyginimus ar panašiais atvejais.

- Nedarbo laikais, ypač kaimuose, žmonės sutinka dirbti pačiomis blogiausiomis sąlygomis. Ar nemanote, kad įvairių pažeidimų yra daug daugiau, nei Jūs užfiksuojate, tiesiog žmonės sutinka dirbti už minimalų atlyginimą ir tyli, bijodami prarasti paskutinį pajamų šaltinį?

- Teisingai pastebėta, kad neturintys darbo žmonės sutinka su bet kokiomis darbo sąlygomis ir neretai dirba už minimalų darbo užmokestį. Darbdaviai tokiu žmonių beviltiškumu naudojasi. Gana dažnai pasitaiko, kad su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis sutrumpintai darbo dienai, t.y. dirbti keturias valandas, o darbuotojas dirba aštuonias, bet gauna minimalų darbo užmokestį.

- Ko siūlytumėte imtis tiems darbuotojams, kurie suvokia, jog jų teisės yra akivaizdžiai pažeidžiamos? Ar tokie nebus ir patys nubausti už delsimą pranešti apie pažeidimą?

- Administracinė bauda darbuotojams nebėra numatoma, todėl Valstybinė darbo inspekcija ragina visus suvokiančius, kad yra pažeidžiamos jų darbo teisės ir garantijos, kad darbo sąlygos kelia pavojų gyvybei ir sveikatai, kreiptis į inspekcijos teritorinį inspektavimo skyrių. Anoniminiai pranešimai apie pažeidimus taip pat išklausomi pasitikėjimo telefonu (8 46) 49 50 64. Inspektoriai yra įpareigoti iš esmės nagrinėti tokius pranešimus ir apie tyrimo rezultatus informuoti darbo kolektyvus.