Lietuvos konkurencinis pranašumas - pigi kvalifikuota darbo jėga - pasenęs ir šalies ekonomikai žalingas mitas. Pigių kvalifikuotų darbininkų jau šiandien trūksta, o ateityje jų gali nebelikti. Nuo sausio 1d. įvedus eurą, kiekvienas juodu ant balto aiškiai pamatys – minimalus  darbo užmokestis Lietuvoje apie 5  kartus mažesnis nei kitose ES šalyse.

Minimalus darbo užmokestis per valandą Lietuvoje yra 1.81 euro. Tuo tarpu šalyse, į kurias plūsta didžiausi darbingo amžiaus žmonių srautai, jis kelis kartus didesnis. Airijoje - 8.65 euro, Vokietijoje - 8.50 euro, Didžiojoje Britanijoje – 8.35 euro, Ispanijoje – 4.34 euro. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuva yra vienoje gretoje su Rumunija, Bulgarija, Vengrija.

Nuo 2001 iki 2011 iš Lietuvos emigravo beveik 0.5 mln. žmonių, t.y. 12,6 proc.  Daugiausiai  (35 proc.) išvykusių – 30-40 m. amžiaus vyrų ir moterų, kurie nebedalyvauja šalies ekonomikoje – nekuria ir nevartoja.

Pasak įdarbinimo agentūros „Emplonet” direktorės Justos Gėgžnaitės, pagrindinės darbo jėgos deficito priežastys - arba tinkamos kvalifikacijos žmonių fiziškai nėra, arba jie nesutinka dirbti už siūlomą atlyginimą. „Per šiuos metus galėjome įdarbinti 700 žmonių. Peržiūrėjome apie 4 tūkst. kandidatūrų ir įdarbinime tik 432. Kai verslininkai mūsų prašo surasti siuvėjų, vairuotojų, stalių ar kitų amatą mokančių žmonių, iš anksto žinome, kad bus problema”, - sakė agentūros vadovė.

Situaciją darbo rinkoje iškreipia ir socialinių išmokų sistema. „Tipiška situacija - randame tinkamų specialistų, bet jiems dirbti neapsimoka. Įsidarbinus vienam iš šeimos narių, šeima netektų socialinių išmokų ir lengvatų, kurias sudėjus gaunasi ta pati suma, kurią gautų už darbą”, - pasakojo J.Gėgžnaitė.

Šių metų III ketvirtį šalyje iš visų darbo vietų  1 proc. buvo laisvų – 11 672. Daugiausiai laisvų darbo vietų yra apdirbamojoje pramonėje - 2,3 proc., t.y. beveik  2,5 tūkst.
„Dažnai girdime pompastiškas liaupses užsienio investuotojams, kurie Lietuvoje kuria darbo vietas, - kalbėjo agentūros vadovė. - Tačiau nepastebime kitos medalio pusės – pigios darbo jėgos sąskaita sukurtą produktą jie išsiveža ir realizuoja kitose rinkose. Vadinasi – jiems nesvarbus jų darbuotojų gebėjimas vartoti. Palaikomas žemas darbo užmokesčio lygis, skatinama darbo jėgos emigracija “.

Kas antras darbdavys, kuris ieško darbuotojų, kai įdarbinimo agentūra neranda specialistų Lietuvoje, prašo atvežti jų iš užsienio – trečiųjų šalių. Tačiau tokios galimybės, pagal dabar galiojančius įstatymus, agentūros neturi.

Norėdamos išlaikyti savo verslą jos irgi yra priverstos gręžtis į turtingesnių ES šalių pusę ir dalyvauti  darbo jėgos emigracijos procese. „Šiais metais pradėjome bendradarbiauti su Vokietijos logistikos įmone. Kitais metais planuojame pasiūlyti darbą kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbininkams Hamburge. Išsiųsime dirbti nuo 400 iki 600 darbuotojų”, - sakė J. Gėgžnaitė.

Įdarbinimo agentūros specialistai prognozuoja, jog darbingų žmonių emigracijos mastai augs tol, kol darbo kaina Lietuvoje nesusilygins su jo kaina šalyse, į kurias darbo jėga gali laisvai judėti. Tam reikalingi politiniai sprendimai, kuriuos daryti – vyriausybės kompetencija. „Aš, kaip smulkaus ir vidutinio verslo atstovė, užsiimanti žmonių įdarbinimu, nematau jokių ženklų, kad būtų kas nors daroma šia linkme. Atvirkščiai – girdžiu džiūgavimą tais atvejais, kai džiaugtis visiškai nėra kuo”, - teigė  J.Gėgžnaitė.