- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2017 metais įsigaliojęs Darbo kodeksas Lietuvą pakėlė iš 27-os į 15-vietą Darbo lankstumo indekse. Taip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir partnerių iš Pasaulio Banko „Doing Business“ duomenų sudarytas Darbo lankstumo indeksas ES ir EBPO šalims.
Tarp Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių darbo santykių teisinis reguliavimas lanksčiausias yra Danijoje, JAV ir Japonijoje. Šiose šalyse terminuotas darbo sutartis leidžiama sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams, įstatymai neapibrėžia maksimalios terminuotos darbo sutarties trukmės, nėra apribojimų darbui nakties metu ir kt. Minėtosios valstybės išsaugo lyderių pozicijas, jose darbo santykių reguliavimas per pastaruosius metus nebuvo sugriežtintas.
Lietuva pakilo daugiausiai – iš 27-os į 15-ąją vietą tarp visų ES ir EBPO valstybių narių, aplenkdama Estiją, užėmusią 28-ą vietą, ir Latviją, likusią 20-oje vietoje. Tai daugiausia susiję su naujuoju Darbo kodeksu – Lietuvoje buvo reikšmingai sumažinti darbuotojų atleidimo kaštai darbdaviui (įvedant kompensavimą iš Ilgalaikio darbo užmokesčio fondo) ir sutrumpintas išankstinio pranešimo apie atleidimą terminas.
Labiausiai indekse nukrito Islandija: ji smuktelėjo iš 12-tos į 19-tą poziciją, nes buvo sugriežtintos sąlygos darbui nakties metu, poilsio dienomis ir viršvalandžiams. Tuo tarpu Norvegija pakilo per 5 vietas, nes buvo sumažinti apribojimai darbui nakties metu ir poilsio dienomis bei sumažintas viršvalandžių reguliavimas.
„Lankstus darbo santykių reguliavimas skatina užimtumą, mažina nedarbą, didina darbo jėgos mobilumą tarp sektorių, t. y. leidžia ekonomikai greičiau prisitaikyti prie pakilimų ar nuosmukių. Dar daugiau, nors pirmaujančios šalys – Danija, JAV ir Japonija – turi labai skirtingas darbo reguliavimo sistemas, jos visos yra lanksčios“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė Karolina Mickutė.
„Pagal verslo aplinkos konkurencingumą Lietuva yra 8-a iš 42-ių ES ir EBPO šalių, tačiau tik 15-a pagal Darbo santykių lankstumą. Darbo santykių reforma buvo žingsnis teisinga linkme, tačiau Darbo kodeksas dar ne tiek lankstus, kiek reikia XXI amžiui, ir ne tiek liberalus, kiek kritikuoja oponentai“, – reziumuoja Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais iš Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos parengė Darbo lankstumo indeksą 2019. ES ir EBPO šalių Darbo lankstumo indeksas sudarytas naudojant Pasaulio banko metodologiją ir kasmet skelbiamus „Doing Business“ indekso duomenis. Sudarant Indeksą vertinama 41-os ES ir EBPO valstybės daugiau kaip 30 darbo santykių reguliavimo rodiklių. Naudojant šiuos duomenis, apskaičiuojami kiekvienos valstybės darbo santykių lankstumo balai darbo laiko, samdos ir atleidimo reguliavimo srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...