Sandėliuose mažėjant daržovių atsargoms, pirkėjai priversti pirkti brangesnes. Tačiau prasidėjus naujam sezonui, daržovių augintojai mažesnių kainų nežada.

Sumažės konkurencija

Kaip sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, šiemet tokių pigių daržovių kaip pernai pirkėjai neturėtų tikėtis. Tačiau esą nepasikartos ir 2010-ųjų daržovių brangymečio scenarijus.

Stebėdami naujo sezono pradžią pietinėse Europos šalyse, iš kurių į Lietuvą plūsta daržovės, šalies ūkininkai kol kas džiaugiasi. Jie tikisi, kad svetur užauginamų daržovių derlius šiemet bus menkesnis dėl sausros. Dėl šios priežasties esą daržovių kainos kitose šalyse gali būti didesnės nei Lietuvoje, o ankstyvųjų daržovių importo apimtas į Lietuvą – mažesnis.

Tai reiškia, kad šalyje bus brangiau parduodamos Lietuvoje užaugintos daržovės ir dėl to augintojai nepatirs nuostolių. Z.Cironkienė pabrėžė, kad Lietuvoje yra gana didelė daržovių išauginimo savikaina, nes šalies augintojai už augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas, energijos išteklius moka brangiausiai visoje Europoje.

Taikosi prie prastos kokybės

Žieminių šiltnamių ūkio „Kietaviškių gausa“ generalinis direktorius Donatas Montvila pasakojo, kad šiuo metu šiltnaminių daržovių savikainą iki 60 proc. sudaro šilumos kaina. Todėl augančios išlaidos energijai esą verčia kelti galutinę daržovių kainą.

D.Montvilo teigimu, dėl energetikos kainų išaugus savikainai tampa vis sunkiau konkuruoti su atvežtine produkcija. Todėl viliamasi, kad prastesnis derlius užsienyje šiemet leis vietos augintojams daržoves parduoti brangiau, išsilaikyti ir nebankrutuoti.

„Kai ES valstybėse, kurios augina daržoves, susidaro perteklius, jos išrenka pačios blogiausios kokybės produkciją ir pačiomis mažiausiomis kainomis meta ją kiek galėdamos toliau nuo savęs. O mūsų prekybos tinklų politika yra nupirkti kuo pigiau, nežiūrint į kokybę. Užtat ir valgome prarūgusius, plastike fasuotus agurkus, valgome guminius, keliolika kartų purkštus pomidorus“, – sakė pašnekovas.

Prognozuoti nesiryžta

Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė patikino, kad prekybos tinklo klientai labiausiai vertina Lietuvoje augintas daržoves. Todėl dauguma siūlomų yra lietuviškos, nors ir brangesnės už įvežtines.

D.Montvila pabrėžė, kad už lietuvišką šiltnaminę produkciją visada reikia mokėti brangiau, nes ji yra šviežia ir pirkėją pasiekia per kelias valandas nuo derliaus nuėmimo.

„Vartotojai visada mieliau renkasi lietuviškas daržoves. Tačiau kai pirkėjas krapšto baltus centus, kaina jam yra svarbus veiksnys, renkantis iš lietuviškos ir importuotos daržovės. Lietuviškos produkcijos paklausa yra daug didesnė, bet tam reikia turėti ne centų, o litų“, – svarstė D.Montvila.

Prekybininkai sako, kad iš tiekėjų dar nėra gavę informacijos apie besikeičiančias daržovių kainas, todėl jų pokyčių artimiausiu metu nekomentuoja.

Kokių kainų pirkėjai gali tikėtis šiemet, prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis neprognozavo, esą tai priklausys nuo daržovių derliaus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, taip pat Rusijoje: „Pavyzdžiui, jei Rusijoje bus blogas derlius, rusai pradės pirkti daržoves iš lietuvių ūkininkų, vadinasi, jos pabrangs. Kai tokia didžiulė rinka atsigręžia į Lietuvos ūkininkus, kainų pokytis juntamas iš karto.“

Piktinasi prekybos tinklais

Nors prekybos tinklai sako klientams pasiūlantys bene daugiau lietuviškos produkcijos nei importuotos, jiems dar tenka gintis nuo daržovių augintojų priekaištų dėl jų produkcijos ignoravimo. Z.Cironkienė apgailestavo, kad šalyje dar esama nesąžiningų didmenininkų, kurie prisižada iš šalies augintojų supirkti produkciją, tačiau pažadų nesilaiko. Tai esą būna, kai Lenkijoje uždera geras salotų derlius, tuomet savo užaugintą derlių Lietuvos ūkininkai priversti užarti, nes net jo nuimti esą neapsimoka.

Ji pabrėžė, kad norėdami dirbti su prekybos tinklu augintojai turi daug investuoti į prekinį paruošimą ir laikymą. Tačiau, anot pašnekovės, ne kiekvienas daržininkyste pradėjęs verstis augintojas turi tiek pinigų investicijoms. Kitas prekybos tinklų diktatas – sutarčių sudarymo sąlygos. Pavyzdžiui, nedideli šalies daržovių augintojai priversti įsipareigoti pristatyti gana didelius kiekius prekybai paruošos produkcijos.

Perspektyvu auginti lauke

Nors šalies ūkininkai skundžiasi nelygia konkurencija, šalies bulvių ir daržovių augintojai didina auginimo plotus. Pernai pirmą kartą po to, kai įstojo į ES, Lietuvos ūkininkai deklaravo didesnius bulvių plotus nei ankstesniais metais, o daržovių auginimo plotai prieš porą metų nustojo mažėti.

Z.Cironkienė sakė, kad jau kelerius metus augintojai gali stabiliai, nuo seno iki naujo derliaus, rinką aprūpinti bulvėmis, morkomis, kopūstais ir burokėliais. Tik 2010 m. derlius buvo gerokai mažesnis, dalis produkcijos išvežta į Rusiją, todėl šios produkcijos šalyje pritrūko nesulaukus naujo derliaus. Iki pernai kiekvienais metais šalies rinkai pritrūkdavo tik vietoje išaugintų svogūnų.

„Dėl tobulėjančių lauko agurkų auginimo technologijų ir vis daugiau sudaromų sutarčių su perdirbimo fabrikais didėja lauko agurkų plotai. Džiugu, kad augintojai daugiau augina salotų, špinatų, cukinijų, moliūgų ir kitų daržovių, bandoma vėl imtis česnakų auginimo“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, šalyje nuolat didėja svogūnų ir burokėlių auginimo plotai. Stabilūs išliko morkų plotai, o kininių bastučių (pekininių kopūstų) vietos augintojai esą galėtų užauginti ir daugiau nei dabar.

Lietuvoje, anot Z.Cironkienės, dėl pakitusios vartotojų mitybos mažėja tik kopūstų auginimo plotai, o šiltnamiuose auginami agurkai ir pomidorai yra pasmerkti dėl brangių energijos išteklių.