- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saulės elektrines ant savo stogų įsirengę ar nutolusiuose parkuose jų įsigiję buitiniai elektros vartotojai susidūrė su galvosūkiu: kur dėti perteklinę elektros energiją?
Esminiai pokyčiai
Saulės elektrinę nusipirkę ir savo reikmėms elektrą vartojantys gyventojai tampa gaminančiais vartotojais. Ne per seniausiai atsiradusi sąvoka netrukus pasidarys įprasta ir visiems suprantama, mat gaminančių vartotojų skaičius įspūdingai auga.
Pagal „Kauno dienai“ pateiktus nepriklausomos tiekėjos bendrovės „Elektrum“ duomenis, 2021 m. pabaigoje gaminančių vartotojų mūsų šalyje buvo 18,8 tūkst., o pernai – jau per 42 tūkst. Šiemet vien per tris pirmuosius šių metų mėnesius gaminančių vartotojų skaičius perkopė 50 tūkst.
„Tokį spartų augimą labai skatina valstybės skiriama finansinė parama. Iš viso šiemet numatyta skirti net 92 mln. eurų, o tai dar labiau paskatins plėtrą. Tikimasi, kad parama pritrauks apie 65 tūkst. naujų gaminančių vartotojų. Pagal nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, iki 2030 m. Lietuvoje kas trečias namų ūkis gamins elektros energiją“, – sakė įmonės „Elektrum“ atstovė Milda Basijokienė.
Sutartis nuvylė
Savo poreikiams elektrą gaminti jau pasirengusiems gyventojams atsiranda keblumų dėl pagaminto elektros pertekliaus, mat sprendimas dėl jo panaudojimo priklauso nuo elektros tiekėjo, su kuriuo pasirašyta sutartis, sąlygų.
Su bendrove „Ignitis“ sutartis pasirašę ir balandį pranešimus apie kompensavimo tvarką gavę gaminantys vartotojai tikina susiduriantys su dviprasmybėmis – nesuprantamomis formuluotėmis.
Dviprasmybės įžvelgiamos „Igničio“ pranešime, kuriame rašoma: „Klientai galės pasirinkti tris kompensacijos už sukauptą elektros energiją būdus. Pirmasis – tai būsimų savo elektros energijos sąskaitų kompensavimas, antrasis – galimybė skirti kompensacijos vertę savo šeimos nario ar artimojo suvartojamos elektros energijos sąskaitai padengti. Trečiasis – galimybė už sukauptą elektros energiją pasinaudoti nuolaida nuosavo elektromobilio įkrovai „Ignitis ON“ tinkle.“
Įžvelgia brukimą
Į redakciją kreipėsi nutolusią saulės elektrinę įsigijusi ir gaminančiojo vartotojo statusą turinti šeima, kuri pageidautų už perteklinę energiją kompensaciją gauti, anot pašnekovų, pagal objektyvų kriterijų – t. y. pagal jų pagamintos perteklinės elektros kiekį ir kainą.
„Dar neseniai buvo skelbiama, kad apskaičiuota sukaupto elektros kiekio vertė bus pridedama prie kito mėnesio elektros sąskaitos ir taip sumažinama mokėtina suma. Tokia tvarka mus tenkino, nes planavome kažkiek uždirbti ir taip pamažinti sąskaitas už elektrą, bet dabar aiškėja, kad lūkesčiai nepasiteisina“, – apgailestavo kompensavimo tvarka nusivylusi kaunietė.
Ji teiravosi, kokiu pagrindu gaminantiems vartotojams siūloma ar gal net brukama dengti hipotetines, net neegzistuojančias ateities sąskaitas.
„Kauno dienos“ redakcija paprašė šiuos klausimus pakomentuoti Energetikos ministerijos specialistų.
Ministerijos komentare sakoma: „Žvelgiant į įstatymų nuostatas, Atsinaujinančios energijos išteklių įstatymas numato, kad per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį neperkeliamas, už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Minėtos nuostatos, kokiu būdu tiekėjas turi atsiskaityti su gaminančiu vartotoju, nedetalizuoja, todėl tiekėjas šioje vietoje turi teisę laisvai pasirinkti atsiskaitymo būdą: ar pinigais, kompensacijomis, kitomis paslaugomis. Rekomenduotina gaminantiems vartotojams prieš sudarant elektros energijos tiekimo sutartį su tiekėju įvertinti, ar tiekėjo siūlomas kompensavimo būdas jiems yra priimtinas. Taip pat gaminantis vartotojas, kurio netenkina kompensacijos būdas, įstatymų numatyta tvarka gali bet kada pakeisti tiekėją.“
Norvegijoje žmonės net primoka, kad tą perteklinę elektros energiją kas nors nupirktų ir nereikėtų mokėti už saugojimą.
Atsiskaitys pinigais
Be „Igničio“, rinkoje jau veikia ne vienas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas.
Bendrovė „Enefit“ „Kauno dieną“ informavo, kad šiuo metu turi 8 707 gaminančius vartotojus, iš jų – 1 773 vartotojai turi įsigiję nutolusią saulės elektrinę.
Pasak bendrovės atstovo Mato Balčėčio, už nepanaudotą elektros energijos kiekį gaminantiems vartotojams kompensacijos numatytos bendrovės „Enefit“ kompensavimo tvarką nustatančiose bendrosiose sutarčių sąlygose.
„Nepanaudotos elektros energijos kiekis padauginamas iš kainos, susidariusios elektros biržoje „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje balandžio-rugpjūčio kalendoriniais mėnesiais aritmetinio vidurkio ir išskaičiuojant 0,001 Eur/kWh mokestį. Pavyzdžiui, jeigu gaminantis vartotojas, bendrovės „Enefit“ klientas, sukaupė ir neišnaudojo 100 kWh elektros, o kainos vidurkis būtų toks, koks yra paskutines 30 dienų „Nord Pool“ biržoje, tai yra 0,07943 Eur/kWh, už sukauptą perteklių vartotojas gautų 7,84 Eur (atėmus 0,1 Eur mokestį)“ – paaiškino bendrovės „Enefit“ atstovas M. Balčėtis.
Tvarka – kaip „Igničio“
Nepriklausoma elektros tiekėja bendrovė „Elektrum“ informavo, kad šiuo metu yra įrengusi apie 1 700 saulės elektrinių, iš kurių kol kas įdarbinta 1 300.
„Dar tris saulės parkus ruošiamės įdarbinti šiais metais, kai tik bus baigti statybų darbai. Pastebėjome, kad tiek saulės elektrinių, tiek nutolusių saulės parkų pardavimas per metus išaugo kelis kartus“ – atkreipė dėmesį bendrovės „Elektrum“ atstovė M. Basijokienė.
Specialistė informavo, kad „Elektrum“ naudoja tokią pačią kompensavimo už perteklinę elektrą tvarką kaip ir „Ignitis.
„Pasibaigus kaupimo laikotarpiui kompensacijas siūlome panaudoti dviem būdais: ateities elektros energijos sąskaitoms padengti arba naujiems produktams ir paslaugoms įsigyti. Jei elektros energijos tiekimo sutartis nutraukiama kaupiamojo periodo laikotarpiu, jam nepasibaigus, sukauptas ir nepanaudotas elektros energijos kiekis gali būti perkeliamas pas kitą pasirinktą tiekėją arba išmokama kompensacija pagal sutartyje nurodytas sąlygas. Svarbu, kad klientas pateiktų mums prašymą dėl kompensacijos iki sutarties su tiekėju nutraukimo dienos“, – paaiškino M.Basijokienė.
Gali būti žalos
Situaciją dėl perteklinės elektros energijos „Kauno dienai“ pakomentavęs ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtino, kad elektros perteklius netolimoje ateityje vartotojams taps ne nauda, bet žala.
Situacija: ekonomistas M. Dubnikovas pastebi, kad elektros perteklius netolimoje ateityje vartotojams taps ne nauda, bet žala. (L. Balandžio/BNS nuotr.)
„Elektros energijos nesuvartojimas ateityje bus problema, nes tą kiekį reikės saugoti ir saugojimas ateityje kainuos vis brangiau. Daugiau pagaminantys nei suvartojantys ateityje turės problemų. Norvegijoje žmonės net primoka, kad tą perteklinę elektros energiją kas nors nupirktų ir nereikėtų mokėti už saugojimą“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
„Ignitis“: yra būdas
Redakcijai atsiųstame „Igničio“ komentare tvirtinama, kad yra galimybė perteklinę elektros energiją paversti į lėšas (balandžio mėnesį kaunietės gautame pranešime dėl galimų kompensacijos būdų apie tokią galimybę neužsiminta).
„Kaip suprantame, klientės pageidavimas yra padengti ateities sąskaitas iš gautos kompensacijos. Toks būdas pas mus yra. Pirmasis – tai būsimų savo elektros energijos sąskaitų kompensavimas. Apskaičiuota sukaupto kiekio vertė bus pridedama prie elektros sąskaitos, taip sumažinant mokėtiną sumą. Ši permoka išliks sąskaitoje, kol bus išnaudota arba kol ją susigrąžinsite. Šis būdas yra taikomas tiek visuomeninio, tiek nepriklausomo elektros tiekimo klientams.
Jei klientė dabar moka nulines elektros energijos sąskaitas, nes visą elektros energijos kiekį pasigamina, tokiu atveju, leidžiame, pateikus atskirą klientės prašymą, išmokėti kompensaciją į nurodytą klientės sąskaitą“, – sakoma bendrovės „Ignitis“ pranešime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...