Šiemet atliktas auditas taip pat parodė, kad apie trečdalis vartotojų susiduria su klaidinančia reklama, o kas dešimtas – su kita nesąžininga komercine veikla.

VK teigimu, pagal vartotojų sąlygų indeksą Lietuva užima 24-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių, o tai parodo, kad sistema turi trūkumų.

„Daugiau nei pusė vartotojų nežino savo teisių, jų įgyvendinimo ir gynimo tvarkos, nors per metus įvykdoma per 9 tūkst. švietimo priemonių. Tokia situacija susidarė, nes švietimo priemonės parenkamos nežinant, kokioms vartotojų grupėms ir kokių žinių trūksta. Per pastaruosius trejus metus vartotojų, nežinančių, kur kreiptis, kad apgintų savo pažeistas teises, padaugėjo penkis kartus“, – nurodo Valstybės kontrolė.

Anot jos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai pardavėjams ir paslaugų teikėjams tėra tik rekomendaciniai, jei jie nevykdomi, vidutiniškai pažeidimų šalinimas užtrunka ilgiau nei metus – kol šį klausimą išsprendžia teismas. Neįvykdytų tarnybos nutarimų 2017-aisiais, palyginti su 2015-aisiais, padaugėjo triskart.

Valstybės kontrolė kritikuoja ir ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistemą – anot auditorių, Lietuva, pasirinkusi ilgiausią ES leistiną 90 dienų terminą, per jį išnagrinėja tik kiek daugiau nei pusę ginčų. Kai kurie taip pat nagrinėjami ilgiau nei metus.

Auditoriai siūlo inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad ginčų nagrinėjimo išlaidas turėtų atlyginti patys pažeidėjai. Tai, institucijos nuomone, galėtų sumažinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos krūvį.

„Auditorių skaičiavimais, jeigu įstatyme būtų numatyta galimybė iš pardavėjų ir paslaugų teikėjų išieškoti ginčų nagrinėjimo sąnaudas tais atvejais, kai buvo pripažinta, kad jie pažeidė vartotojų teises, per 2016–2018 metus galėjo būti sutaupyta apie 700 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų“, – tvirtina Valstybės kontrolė.