– Yra du sūnūs. Tėvai visą savo turtą nori dovanoti vienam sūnui. Ar, sudarant ir registruojant dovanojimą, yra būtinybė atsiklausti antro sūnaus dėl jo pretenzijų į šio turto dalį ir, jei vis dėlto turtas buvo padovanotas, ar antras sūnus gali išsireikalauti dalį turto?
– Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą tėvai, būdami teisėti savo turto savininkai, turi teisę laisvai juo disponuoti: jį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti savo nuožiūra. Todėl, jei tėvai nusprendžia sudaryti dovanojimo sutartį ir visą savo turtą padovanoti vienam sūnui, kito sūnaus atsiklausti ar gauti jo sutikimo nereikia. Dovanojimo sutartį sudaro dovanotojas (tėvai) ir apdovanotasis (sūnus, kuriam tėvai neatlygintinai perduoda turtą).
Jeigu dovanojimas yra sudarytas teisėtai, antras sūnus negali išreikalauti sau turto dalies. Vien aplinkybė, kad turtas padovanotas vienam iš dviejų vaikų, nesuteikia jam pagrindo reikalauti tėvų turto dalies.
– Mirė tėvas. Su sese nuėjome pas notarą priimti turto ir sužinojome apie dideles tėvo skolas. Pasirašėme atsisakymą priimti turtą, nes jo kaip ir nebuvo, tik pensijos už porą mėnesių sąskaitoje, o skola – arti 10 tūkst. eurų. Po kiek laiko gavau pranešimą, kad mano nepilnamečiai vaikai paveldėjo senelio turtą (mano tėvo, kurio palikimo aš atsisakiau) ir dabar jie turi išmokėti skolas – skolingi tuos 10 tūkst. eurų. Sesuo vaikų neturi, tai ir tokios problemos nekilo. Ar teisingai elgiasi notaras ir ką turėčiau daryti aš, vaikų mama? Mes nė nepagalvojome, kad reikia ir už savo vaikus pasirašyti atsisakymą.
– Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatyta, kad, paveldint pagal įstatymą (t. y. nesant sudaryto testamento), pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Taigi, kai palikimo atsisako pirmos eilės įpėdiniai, teisė paveldėti atsiranda antros eilės įpėdiniams, šiuo atveju – vaikaičiams.
Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai (Civilinio kodekso 2.7 str. 1 d.). Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (Civilinio kodekso 2.8 str. 1 d.). Taigi, kad palikėjo nepilnamečiai vaikaičiai paveldėtų senelio turtą, jų vardu palikimą turi priimti tėvai (jei vaikai yra iki keturiolikos metų) arba palikimą priima patys su tėvų sutikimu (jei vaikai yra nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų). Pareiškimą dėl palikimo priėmimo tvirtina notaras ir tais atvejais, kai palikimas priimamas nepilnamečių vardu, notaras įvertina, ar, jį sudarius, bus užtikrinta nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Palikimą priimant nepilnamečių įpėdinių vardu, siekiant, kad būtų nepažeisti nepilnamečių interesai ir jie neatsakytų už palikėjo skolas savo turtu, palikimas dažnai priimamas pagal apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (Civilinio kodekso 5.53 str. 1 d.).
– Norėjau padovanoti sodą dukterėčiai. Mokesčiai būtų dideli, tačiau daug kas sako, kad giminaičiams jie yra simboliniai. Tačiau notarė pasakė, kad dukterėčia nėra artima giminaitė, nors aš artimesnių jau neturiu. Kas teisiškai yra traktuojami artimais giminaičiais?
– Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodekso 3.135 straipsnį artimais giminaičiais yra pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai: broliai ir seserys. Dukterėčia nepatenka į artimų giminaičių ratą.
Civilinis kodeksas nedraudžia asmeniui savo turtą dovanoti bet kuriam kitam asmeniui – tai visiškai teisėtas sandoris. Tačiau mokestinės pasekmės priklauso nuo giminystės laipsnio. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą dovanos, gautos iš asmenų, kurie nelaikomi artimais giminaičiais, yra apmokestinamos, jei jų bendra vertė per kalendorinius metus viršija 2 500 eurų. Jei per metus iš tokių asmenų gautų dovanų suma šios ribos neviršija, gyventojų pajamų mokestis netaikomas.
Todėl, dovanojant sodą dukterėčiai, gali atsirasti pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo vertės, viršijančios 2 500 eurų ribą. Konkretų mokėtino mokesčio dydį ir taikytinas sąlygas tiksliausiai galėtų įvertinti mokesčių specialistas, atsižvelgdamas į dovanojamo turto vertę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
– Mano dukra skiriasi. Procesas ilgas, o dabar ji labai serga. Situacija tokia bloga, kad gali net nespėti surašyti testamento. Ar galės vyras pretenduoti į jos turtą kaip paveldėtojas pagal įstatymą, jeigu mirus dar nebus įvykusios skyrybos, bet procesas jau vyko?
– Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.7 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką. Kitais atvejais sutuoktinis nepraranda teisės paveldėti pagal įstatymą. Asmuo testamentu gali palikti savo turtą pasirinktiems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
– Paveldėjau turto. Gyvenu viena, šeimos neturiu, todėl norėčiau iš karto perleisti paveldėjimo teisę broliui, kuris turi šeimą ir vaikų, nes jam tas turtas būtų reikalingesnis. Ar būtina man pirmiausia priimti turtą, o paskui jam dovanoti ar kitaip jam perleisti (taip pasakė vienas notaras: pirma priimkite, o paskui darykite, ką norite).
– Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą paveldėjimas atsiranda nuo palikėjo mirties momento, tačiau tam, kad asmuo taptų turto savininku, jis turi palikimą priimti. Šioje situacijoje dėl palikimo perleidimo galimi du variantai.
Pirmas būdas – priimti palikimą savo vardu ir tada savo paveldėjimo teises padovanoti ar kitaip perleisti broliui. Atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo teises perleisti galima tik iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Paveldėjimo teisių įgijėjas perima įpėdinio teises ir pareigas įsigytų teisių dalyje.
Antras būdas – jeigu dar nepriimtas palikimas ir pasibaigęs trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, galima notariškai atsisakyti palikimo. Tokias pat pasekmes sukelia ir palikimo nepriėmimas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Tokiu atveju paveldi palikimą laiku priėmę asmenys.
– Mamos turtą paveldėjo du suaugę sūnūs. Trečias sūnus jau yra miręs. Ar gali mirusio sūnaus vaikai pretenduoti į paveldėjimą?
– Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kai nėra testamento, paveldima pagal įstatymą. Pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai. Jeigu vienas iš vaikų yra miręs anksčiau nei palikėjas, jo dalį paveldi jo vaikai.
Vadinasi, jeigu mama turėjo tris sūnus, tačiau vienas jų mirė anksčiau nei mama, jo dalis niekur nedingsta – ją lygiomis dalimis paveldi jo vaikai (mamos vaikaičiai). Taigi palikimas būtų dalijamas į tris dalis: po vieną dalį kiekvienam gyvam sūnui, o trečiojo sūnaus dalis atitektų jo vaikams.
Tačiau jeigu būtų sudarytas testamentas ir jame turtas aiškiai paskirtas tik dviem sūnums, tuomet situacija būtų kitokia.
Taigi, jei testamento nėra, mirusio sūnaus vaikai turi teisę paveldėti turtą po močiutės mirties.
Naujausi komentarai