Galimybes vertina santūriai

Minėtus rezultatus atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė virš pusės tūkstančio smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių.

Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą. „Citadele“ banko Klaipėdos filialo valdytojo Lino Rubio žodžiais, uostamiesčio verslininkai aplinką vertina santūriai.

„Lietuvos smulkių ir vidutinių verslininkų apklausos duomenimis, Klaipėdos regionas – antras po Vilniaus pagal geriausias sąlygas verslui. Tačiau Klaipėdos apskrities įmonių vadovai verslo reguliavimo aplinką Vakarų Lietuvos regione vertina ne itin pozityviai, gana santūrūs ir jų ateities lūkesčiai. Tokie vertinimai kiek sumažino verslo laisvės indekso vertes Klaipėdos apskrities savivaldybėse, kuriose smulkaus ir vidutinio verslo koncentracija yra išties nemaža“, – komentavo pašnekovas.

„Citadele“ banko sudarytame „Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei buvo suteiktas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis, su kuriomis susiduria mažos ir vidutinės įmonės.

Pirmoje vietoje atsidūrė Neringa, kurios verslo laisvės indeksas net 82 proc. viršija šalies indekso vidurkį. Po Neringos rikiuojasi Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Kaip sakė „Citadele“ banko atstovas, mažiausia pagal gyventojų skaičių savivaldybė pasižymi didžiule verslo trauka dėl unikalios Kuršių nerijos gamtos ir vietos išskirtinumo.

„Neringoje verslas – sezoninis, priklausomas nuo turistų, čia egzistuoja susisiekimo atskirtis, nes ji pasiekiama tik keltu. Nepaisant to, gamtinis vietovės išskirtinumas ir sudaromos puikios sąlygos užsidirbti iš nuosavo verslo iškėlė Neringą į pirmą verslo laisvės indekso vietą. Šioje savivaldybėje vienam tūkstančiui gyventojų tenka net 59 mažos ir vidutinės įmonės – dukart daugiau už bendrą Lietuvos vidurkį, o šių įmonių skaičius per praėjusius metus augo penkis kartus sparčiau nei kitur“, – pastebėjo L.Rubys.

Klaipėda liko aštunta

Uostamiestis pagal „Citadele“ banko apskaičiuotą verslo laisvės indeksą užima aštuntą, o Klaipėdos rajonas – devintą vietą Lietuvoje. Palanga ir Kretinga rikiuojasi atitinkamai 20 ir 21 vietose, Šilutė – 29-oje, o Skuodas – tik 44-oje vietoje.

Konkrečioms savivaldybėms apskaičiuotą verslo laisvės indeksą lėmė daugelis veiksnių. Pavyzdžiui, smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausa, kurioje dalyvavo 503 įmonės. Taip pat regioninių verslo asociacijų vadovų, Lietuvos savivaldybių administracijų apklausos ir kiti surinkti duomenys.

„Skaičiuojant verslo laisvės indeksą konkrečioje savivaldybėje, sudedamieji kriterijai buvo tokie kaip įmonių ir verslo organizacijų nuomonė apie konkrečiame regione esančius verslo barjerus, įmonių ir verslo organizacijų vertinimas apie verslo reguliavimo aplinką regione, leidimo ir kitų dokumentų išdavimo sąlygas, savivaldybių vykdomos smulkaus verslo skatinimo priemonės ir kiti“, – vardijo L.Rubys.

Jaučia klientų trūkumą

Smulkių ir vidutinių įmonių apklausos duomenimis, Klaipėdos regiono verslininkams daugiausia problemų kelia klientų trūkumas, mokesčių našta ir verslo sąnaudų augimas. Šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 46 proc., 44 proc. ir 39 proc. Klaipėdos apskrities įmonių.

„Taip pat 37 proc. Klaipėdos regiono verslininkų į didžiausių barjerų sąrašą įtraukė ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, 29 proc. – augančią konkurenciją“, – akcentavo „Citadele“ banko atstovas.

Net trečdalis Klaipėdos apskrities įmonių verslo reguliavimo aplinką regione įvertino neigiamai, o 52 proc. – vidutiniškai. Pozityvų vertinimą pateikė tik 15 proc. tyrime dalyvavusių verslininkų.

Įmonių netrūksta

Pasak „Citadele“ banko Klaipėdos filialo valdytojo L.Rubio, Klaipėdos apskrityje tik Skuodas ir Šilutė išsiskiria kiek mažesne smulkaus ir vidutinio verslo koncentracija. Tuo metu kitose savivaldybėse veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius viršija Lietuvos vidurkį.

Daugiausia įmonių – Neringoje, Palangoje ir Klaipėdoje. Anot pašnekovo, dažniausiai dėl finansavimo kreipiasi transporto, logistikos, plastiko, medienos, maisto pramonės įmonės. Trumpiau tariant, labiausiai Klaipėdos regiono specifiką atitinkančios verslo struktūros.

Be Neringos, didele verslo trauka taip pat pasižymi Palanga, Klaipėdos miestas ir rajonas. Palangoje vienam tūkstančiui gyventojų tenka 36 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės, tai – ketvirtas rezultatas iš visų Lietuvos savivaldybių. Uostamiestis pagal šį kriterijų užima penktą vietą, Klaipėdos rajonas – aštuntą vietą Lietuvoje,

Kretingos rajonas atsidūrė 16-oje vietoje iš visų 60 savivaldybių, Šilutės rajonas – 20-oje, o Skuodo rajonas 51-oje vietoje.