Degalų akcizo padidinimas virto finansine katastrofa Pereiti į pagrindinį turinį

Degalų akcizo padidinimas virto finansine katastrofa

Degalų akcizo padidinimas virto finansine katastrofa – prekybininkai skaičiuoja, kad per sausį dyzelino pardavimai smuko beveik 17 procentų. Į kaimynines šalis iškeliauja ne tik vairuotojai, bet ir mokesčių pajamos. Per sausį valstybė surinko 10 milijonų eurų mažiau akcizo nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau valdantieji mažinti mokesčių degalams neketina.

Degalų akcizo padidinimas virto finansine katastrofa
Degalų akcizo padidinimas virto finansine katastrofa / I. Gelūno / BNS nuotr.

Keliais centais atpigę degalai optimizmo neatneša.

„Kaina keičiasi, atpigo 5 centais, bet norėtųsi, kad skirtumas būtų bent 20 centų“, – sakė vyras.

„Labai menkai. Jei nevažinėji, tai gelbėja, bet jei važinėji, tai ne“, – komentavo vairuotojas.

Jau du mėnesius vairuotojai į degalines užsuka atsargiau. Sausį padidinus akcizus, degalų kainos išaugo, o pardavimai smuko kaip sniegas pavasarį.

„Didžiausi nuostoliai fiksuojami trasų ir pasienio degalinėse. Ten nuotoliai sudaro 55 procentus“, – teigė „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Vien dyzelino pardavimai per sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 17 procentų. Prekybininkai skaičiuoja milijoninius nuostolius.

„Mažmeninėje rinkoje – minus 20 milijonų litrų, visoje rinkoje – minus 50 milijonų litrų“, – informavo Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.

Tiesa, ne visi tiki tokiais skaičiais.

„Nežinau, iš kur tokie skaičiai. Vis tiek mašinų daug, jos važiuoja ir važiuos“, – abejojo vairuotojas.

Ekonomistai sutinka – eiliniai vairuotojai degalines lanko kaip ir anksčiau, bet mažiau degalų pilasi vežėjai ir logistikos įmonės.

„Bet kokia galimybė sumažinti degalų kainą didintų vežėjų konkurencingumą. Todėl jie ieško būdų piltis degalus kitose valstybėse, kur akcizai kilo ne taip stipriai“, – aiškino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

Tuo metu gyventojai tikina, kad dėl pigesnių degalų verta nuvažiuoti ir kelis šimtus kilometrų.

„Aš užsipilu degalų Baltarusijoje – ten litras kainuoja 70 centų. Palyginkite su mūsų kainomis“, – sakė pašnekovas.

„Tie, kurie važinėja iš Kauno dirbti į Vilnių, sako, kad pilasi Lenkijoje“, – pasakojo moteris.

„Sumažinau išlaidas degalams, nes brangu. Mažiau laisvalaikiu važinėju. Jei kažkur reikia, pagalvoju, ar verta“, – prisipažino vyras.

Tai – raudona lempa Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms, kad reikia kalbėtis ir ieškoti sprendimų.

Į kaimynines šalis iškeliauja ne tik vairuotojai, bet ir mokesčių pajamos – per sausį valstybė prarado 10 milijonų eurų akcizo.

„Tai – raudona lempa Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms, kad reikia kalbėtis ir ieškoti sprendimų“, – įspėjo E. Cicėnas.

„Tai rimtas spaudimas valdžiai. Tikrai negerai, kai akcizai pakeliami ir žmonės renkasi važiuoti į kaimynines šalis“, – teigė Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė.

Jei situacija nesikeis, prekybininkai prognozuoja, kad šiemet neparduos apie 200 milijonų litrų degalų.

„Bus dar blogiau, nes metų pradžia – sausis, vasaris – ir taip būna ramesnė, o vėliau nuostoliai tik didės“, – sakė „Statetos“ vadovas Karolis Stasiukynas.

„Reikės kažką daryti, nes dabar nebeužtenka verslo išgyventi. Kas bus? Trumpinami darbo laikai, naktimis nebedirbsime, mažinsime darbuotojų skaičių, nes degalinės tampa nuostolingos“, – pripažino „Viada LT“ generalinis direktorius.

Verslas ragina ieškoti išeičių – galbūt derėtis su kaimyninėmis šalimis, kad jos irgi didintų akcizą, arba svarstyti dalinio akcizo grąžinimo mechanizmą. Tokia sistema neva veikia Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge.

„Registruoti vežėjai gali deklaruoti įsipiltus degalus ir susigrąžinti dalį sumokėto akcizo“, – aiškino E. Cicėnas.

Tačiau valdžia leidžia suprasti – degalų akcizų peržiūrėti neketinama.

„Šiandien jokie sprendimas negali būti ruošiami. Neturime pakankamai informacijos ir skubėti su tokiais apibendrinimais tikrai nevertėtų“, – sakė R. Budbergytė.

Galbūt situaciją gelbės naftos kainos. „Brent“ rūšies nafta šiuo metu kainuoja 73 dolerius už barelį, o kovą turėtų dar pigti.

„Pagrindinė priežastis yra ta, jog investuotojai nerimauja, kad planuojami tarifai gali pakenkti JAV ekonomikai ir infliacijai“, – paaiškino A. Izgorodinas.

Vis dėlto degalinių atstovai skeptiški – jų teigimu, net jei nafta pigs, tai vairuotojams didelio skirtumo nesudarys.

„Didmeninė kaina visiems vienoda, bet jeigu mokestinė bazė mūsų daug didesnė, mes tą patį darome“, – teigė K. Stasiukynas.

Šią savaitę degalinėse benzinas vidutiniškai kainuoja 1,50 Eur, o dyzelinas – 1,60 Eur už litrą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Swedbank peliukas

Lietuvos baudziauninkai apsimeta ubagais nors is tikruju bankuose turi netoli 9 milijardu euruku. Mums nebaisus jokie finansu aferistai nei biudzeto vagys valdzioje.
1
-2
Rūtenis

Visa viltis į JAV ryžą šarlataną, kad tas darytu drill baby drill. gal atpigs nafta reikšmingai, na o jei ryžo durniaus tai buvo tik eilinis televizinis išsišokimas, tai Lietuvai bet kokiu atveju bus tik blogiau, nes čia vietinė dundukų valdžia kito veiksmo, kaip tik plėšti kuo didesnius mokesčius iš savo vergų, nežino ir niekada nežinojo, tik per rinkimus visi dideli profesoriai save vaizduoja.
3
-1
Šūdpatryyyjočiai

Na tai kas žlugdo Lietuvą ir jos ūkį ?
7
0
Visi komentarai (3)