– Kas, jūsų nuomone, dabar lemia naftos kainos mažėjimą?

– Naftos kainos nuolat svyruoja. Mažėjimas ar augimas, matome, kad išsilaiko ne ilgiau kaip dvi tris savaites išskyrus, kai stabiliai augo iki vasario vidurio ir gegužės mėnesį. Tai lemia daugybė veiksnių – tiek karas, tiek politinė padėtis, tiek priimami sprendimai. Ir dabar, matome, kad kainos mažėja. Tai lemia, kad Kinijoje dėl naujų COVID-19 ribojimų ekonomika neauga taip sparčiai. Matėme birželį, kad gamyba ten mažėja. Lygiai taip pat dėl nuogąstavimų – dėl artėjančios recesijos. Kuomet šalių centriniai bankai imasi priemonių kovai su infliacija, didina palūkanų normas. Todėl irgi manoma, kad tai gali turėti vienokios ar kitokios įtakos degalų ir naftos paklausai. Mes matome, kad šią savaitę naftos kaina sumažėjo. Ekspertai sako, kad tai lėmė, nes šią savaitę bus OPEK šalių susitikimas, t. y. naftą eksportuojančių šalių susitikimas, kuriame vienas iš klausimų bus didinti naftos gamybą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai reiškia, kad vien kalbos gali sumažinti degalų kainas. Lygiai taip pat tikriausiai ir amerikiečiai sako, kad: imsime naftos iš rezervų ir jos turėtų visiems pakakti. Ar tai bus tik trumpalaikis mažėjimas, ar vis dėlto mes galime tikėtis, kad degalų kaina grįžtų į tą lygį, kuris buvo šių metų pradžioje, kol neprasidėjo Rusijos agresija Ukrainoje?

– Šiuo metu naftos kaina yra vasario mėnesio pabaigos lygio, kai tuo metu buvo 108 doleriai už barelį, šiuo metu yra apie 100. Ar grįš į metų pradžios lygį kuomet buvo apie 80 dolerių, tikrai sunku pasakyti, nes kritimo tendencija tikrai turi išsilaikyti kiek ilgiau, nei yra dabar. Ar dabar dėl kažkokio sprendimo, veiksnio nešoks į viršų, pasakyti tikrai ganėtinai sudėtinga.

– Ekonomistai sako, kad galbūt tai jau yra naftos kainos stabilizacija, ir galbūt nafta ir ilguoju periodu gali panašiai kainuoti – apie 100 dolerių už barelį.

– Tam, kad kalbėtume apie naftos kainos stabilizaciją, reikia, kad nebūtų ilgalaikio augimo ar ilgalaikio kritimo. Dabar matome, kad nuo gegužės nukrito apie 16 proc. O kad būtų stabilizacija, turi svyruoti apie vidurkį, to mes dar nematome.

– Į tai, aišku, reaguoja degalų kainos. Jūsų tyrime labai įdomu stebėti Estijos pavyzdį. Ar čia kažkoks fenomenas, ar estai galbūt įrašė ne tokius skaičius, nes, atrodo, kad Estijoje ir mažiausiai brango, ir labiausiai krito degalų kainos?

– Tas fenomenas buvo praėjusios savaitės ir mes pažiūrėsime, ar jis buvo trumpalaikis, nes lyginant Baltijos šalis, tai Estijoje benzinas būdavo brangiausias, o dyzelinas kartais būdavo brangesnis Latvijoje. O praėjusią savaitę krito apie 12 proc. Mes pažiūrėjome, ar tai buvo mokestiniai pokyčiai. Ne, tokių nebuvo, tai galbūt tam turėjo įtakos arba klaida, arba pokyčiai didmeninėje kainoje, arba mažmeninėje, nes mes matome, kad krito maždaug apie 20 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje krito tik apie tris centus.

– Jūsų tyrime matome, kad mes už degalus mokame brangiau nei Vokietija. Kodėl taip yra? Ar vokiečiai taiko kažkokias lengvatas?

– Vokiečiai priėmė sprendimą – nuo birželio 1 d. sumažino mokesčius. Pas juos dabar akcizas ir PVM bendrai sudaro 35 proc., o Lietuvoje 42 proc. visos kainos.

– Būtent dėl to mes mokame daugiau?

– Taip, bet norėčiau pasakyti, kad kol kas vokiečiai priėmė tokį trumpalaikį sprendimą vasarai – iki rugpjūčio 31 dienos, kuomet degalų naudojama daugiausiai. Ar vėliau tą sprendimą pratęs, bus matyti.

– Jūsų tyrime matome, kad Lenkijoje tam tikros degalų rūšys netgi brangsta. Kaip tą paaiškinti?

– Keliais centais pradėjo brangti dyzelinas, benzino kaina laikosi maždaug panaši. Pas juos yra šiek tiek mažesni mokesčiai nei Europos Sąjungos vidurkis.

– Kodėl brangstant naftai kainos degalinėse keičiasi beveik akimirksniu? Ir kodėl leidžiantis naftos kainai degalinių švieslentėse greito sumažėjimo, deja, nematome?

– Mums visiems reikėtų žinoti, kad tikrai nėra taip, kad galutinė degalų kaina priklauso vien nuo naftos, jei taip būtų, tai, tarkime, Lietuvoje, lyginant su naftos kainos svyravimu, mes turėtume turėti tik 15 centų pabrangimą šiais metais, kai turime beveik 42-43 centus. Dabar matome, kad šiais metais Lietuva nėra išimtis – didžiausią kainos augimo dalį sudaro didmeninė kaina. Kodėl taip yra Lietuvoje, reikėtų, visų pirma, klausti Orleno, o ekspertai kalba, kad taip yra dėl perėjimo prie kitų kuro rūšių – elektromobilių ir panašiai. Mažėja investicijos į naftos perdirbimo gamyklas. Šiuo atveju, didesnė konkurencija. Įtakos turėjo ir karas, rusiškos naftos atsisakymas – visa tai lėmė, kad didmeninės kainos išaugo. Lietuvoje jos šiemet augo visą laiką, išskyrus liepos mėnesį, kai pradėjo mažėti.