Tuo metu Valstybės kontrolė mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas augs 3,3 proc., o metinė infliacija sieks 3,9 proc. ir bus 0,6 proc. aukštesnė nei manyta rugsėjį.
Niūriausiai infliacijos perspektyva atrodo Lietuvos bankui. Prognozuodamas, kad ekonomika augs tiek pat, kiek mano Finansų ministerija, pastarasis mano, kad infliacija šiemet gali šoktelti iki 5,1 proc., o blogesniu scenarijumi – ir iki beveik 6 proc.
Ko tikėtis? Ar teks veržtis diržus? Kaip suvaldyti infliaciją? Ar dabar einama teisingu keliu, siūlant mažinti akcizą dyzelinui ir kad kainos degalinėse galėtų būti didinamos tik kartą per parą? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausioji ekonomistė Eglė Coppa (toliau – E. C.), Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas (toliau – A. S.), Seimo liberalas Eugenijus Gentvilas (toliau – E. G.) ir „Artea“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė (toliau – I. G. P.).
– Kodėl bloginama ekonominė prognozė?
– E. C.: Jei kalbėtume apie ekonomikos augimo prognozę, tai ji nėra taip stipriai bloginama. Laikantis panašių prielaidų, numatome, kad ekonomika šiais metais turėtų augti apie 3–3,1 proc.
Tačiau tai, ką tikrai bloginame, yra infliacijos prognozės – jas didiname. Didžiausią įtaką tam darys išaugusios energijos kainos. Jeigu metų pradžioje elektros ir dujų kainas didino dėl šaltos žiemos išaugusi jų paklausa, tai dabar pagrindinis energijos išteklių kainų šuolio veiksnys yra konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pabrangusi energija veiks ir kitų prekių bei paslaugų kainas.
Taip pat šiek tiek, bet ne taip reikšmingai, prie kainų augimo prisidės ir iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtos lėšos, kurios skatins ekonominį aktyvumą.
– Ką manote apie idėją, kad apskaičiuotas degalų kainas kasdien skelbtų energetikos ministras, o degalų kainos galėtų būti keičiamos tik kartą per parą?
– E. C.: Panašų pasiūlymą yra teikęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ir mes, ekonomistai, esame apie tai nemažai kalbėję. Šis pasiūlymas teikiamas remiantis kitų šalių patirtimi, siekiant ne tik užkardyti kainų keitimą, bet ir apskritai didinti skaidrumą degalų rinkoje bei paskatinti vartotojus ieškoti pigesnių alternatyvų. Taip pat būtų galima šiek tiek mažinti degalinių galimybes pasinaudoti trumpalaikiais kainų padidinimais.
Mes tokį pasiūlymą vertintume teigiamai. Bendrąja prasme manome, kad priemonės ir pagalba yra reikalingos, tačiau horizontali pagalba, tokia kaip akcizo mažinimas, dažniausiai tokių sukrėtimų sąlygomis turi mažesnį poveikį ir užkrauna didesnę naštą valstybės biudžetui.
Skatintume labiau taikyti tikslines priemones, pavyzdžiui, kompensacijas mažiausiai uždirbantiems gyventojams ar mažesniems verslams.
– Kaip vertinate siūlymą suteikti kompensacijas mažiausiai uždirbantiems gyventojams ar verslams?
– A. S.: Aš pritarčiau tokiam siūlymui, nes mes nežinome, kas bus rytoj. O kas bus dar po mėnesio, jei konfliktas užsitęs ir įsuks infliacijos spiralę? Problemų Lietuvoje ir kitose šalyse gali tik padaugėti.
Reikėtų rezervuotai naudoti biudžeto lėšas, kad, jei laikotarpis taps žymiai sunkesnis, galėtume sutelkti dėmesį pirmiausia į transporto sektorių, nuo kurio paslaugų gali kilti visos kainos, ir žiūrėti, kaip būtų galima padėti kitoms grupėms.
Tai, kas surinkta per PVM, mes išdalinsime, tačiau nereikia pamiršti, kad turime penkių milijardų eurų deficitą. Skolintis, aišku, galima, bet tai kainuos labai brangiai. Jau šiais metais skolos aptarnavimas artėja prie milijardo, kitais metais bus dar didesnis. Visa tai reikia turėti omenyje.
Tai, kas surinkta per PVM, mes išdalinsime, tačiau nereikia pamiršti, kad turime penkių milijardų eurų deficitą.
Kai girdžiu pasiūlymus, kad Lenkija padarė vienaip, o kita šalis – kitaip, reikia suprasti, kad kiekvienoje šalyje yra savos problemos, susitarimai ir niuansai. Valstybė ir Seimas nėra šalies piliečiams priešai, todėl turime „išvairuoti“ valstybę su mažiausiais praradimais.
– Kaip vertinate dabartines ekonomines prognozes?
– I. G. P.: Oficialiosioms institucijoms teko elgtis strategiškai, nes neapibrėžtumas yra labai didelis. Operatyvių duomenų, kurie leistų tiksliai matuoti ekonomikos pulsą, dar yra labai nedaug. Tokiomis aplinkybėmis imtis drastiškų BVP korekcijų būtų neapgalvotas žingsnis, todėl dabar korekcijos yra labai nedidelės.
Bus laukiama įvairių sektorių duomenų už pirmąjį ketvirtį, ir vėliau, atsižvelgiant į juos, bus galima dėlioti pagrįstą scenarijų. Kol kas nuspręsta negąsdinti ekonomikos dalyvių, nes esant tokiam dideliam neapibrėžtumui daryti reikšmingus pokyčius nėra nei tinkamas metas, nei pakankamas pagrindas.
Kita situacija yra su infliacijos prognozėmis. Matome, kad jau dabar, pagal išankstinius kovo mėnesio duomenis, metinė infliacija siekia 4,5 proc. Tuo tarpu Irano konflikto padariniai pradeda veikti kainų struktūrą, o tiesioginė degalų kainų įtaka kovo mėnesį jau pasijautė vartotojų kainų statistikoje.
Tikėtina, kad matysime aukštesnius skaičius, ir, panašu, kad oficialių institucijų prognozė jau yra pasenusi – vargu ar galutinis rezultatas bus jai artimas.
Tai suprantama, nes institucijoms prognozes teko rengti pagal nustatytą grafiką, o esant neapibrėžtumo židinyje numatyti kelis žingsnius į priekį yra labai sudėtinga.
– Kaip vertinate valdančiųjų reakciją į tai, kas vyksta?
– E. G.: Visų pirma, tai pavėluota reakcija. Jau daugiau nei 38 dienas vyksta karo veiksmai Irane ir aplink jį, tačiau jokių realių sprendimų valdžia dar nepriėmė.
Kita vertus, tai, kas dabar siūloma, yra viena – kalbant apie 6 centų degalų kainos sumažinimą, tai sudaro šiek tiek daugiau nei 2 proc. nuo degalų kainos.
Man atrodo, kad svarbiausia yra pasiekti tikslą – nedidinti infliacijos savo pačių veiksmais. Dabartinis noras mažinti infliaciją tokiomis priemonėmis nėra pats efektyviausias.
Prisimenu Lietuvos bandymą prisijungti prie euro zonos 2008 m. – tuomet infliacija nebuvo suvaldyta, nes savivaldybėms buvo leista mesti daug pinigų į rinką, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybei dėl stadiono ir pan. Tai padidino infliacijos rodiklius, kurie viršijo euro zonos vidurkį, ir Lietuva nebuvo priimta.
Šiuo metu esame panašioje situacijoje – būtent šiomis dienomis į rinką pradeda patekti pinigai iš antrosios pakopos pensijų fondų. Buvo sakoma, kad tai infliaciją paveiks labai nežymiai, tačiau dabar, kai dėl geopolitinių priežasčių infliacija ir taip auga, papildomas pinigų srautas gali ją dar labiau padidinti. Nemanau, kad mažinimo priemonės šiuo atveju bus veiksmingos.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)