Dėl kailinių - ašaros ir keiksmai

Nepatenkinta pirkiniu pensininkė ant kojų sukėlė turgaus prekeivius

Turguje įsigijus prekę ir nepaprašius pirkimo kvito, vėliau gali tekti nueiti kryžiaus kelius, norint atsiimti išleistus pinigus.

Paprastai sąžiningi pardavėjai gražiuoju sutinka daiktą priimti atgal. Tačiau dėl brangesnių pirkinių tenka ir pakovoti.

Nusivylė pirkiniu

Trečiadienį didžiajame uostamiesčio turguje Tilžės gatvėje darbo diena prasidėjo neramiai. Į turgavietę atvyko Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pareigūnės, kurios, dalyvaujant „Klaipėdos“ žurnalistams, aiškinosi pirkėjos ir verslininkų konfliktą.

Klaipėdietė Adelija Skrodenienė lapkričio pradžioje turguje nusipirko puskailinius, už kuriuos sumokėjo beveik pusketvirto šimto litų. Po dviejų savaičių moteris pastebėjo, kad rūbas neva purvinas ir brokuotas.

„Giminaičiai, pamatę kailinius, patarė iškart nešti juos atgal, nes šie aptaškyti purvu ir atrodo baisiai. Aš jų paklausiau ir pardavėjų prašiau geruoju grąžinti pinigus. Jie nesutiko. Vėliau išsiaiškinau, kad prekeiviai džiaugėsi „prastūmę“ brokuotą prekę“, - vos sulaikydama ašaras pasakojo moteris.

Iš turgaus - bėgte

Pensininkės skundą Ne maisto produktų inspekcijos pareigūnai užregistravo lapkričio 24 d.

Skunde moteris teigė, kad jai parduota nekokybiška prekė, už kurią ji negalinti susigrąžinti išleistų pinigų.

„Šiuo atveju vartotoja neteko teisės gintis, nes pirkdama kailinius ji nepaprašė pirkimo kvito. Todėl 14 dienų laikotarpis, per kurį galima prekę grąžinti, šiuo atveju negalioja. Laimė, pardavėja pripažino, kad kailiniai – jos prekė“, - sakė inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė.

Ji tvirtino, kad verslininkė vartotojo teisių nepažeidė, todėl buvo siūloma konfliktą išspręsti taikiai, išvengiant bylinėjimosi teisme.

Ilgai įkalbinėta inspektorių, pardavėja sutiko grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau kailinių kategoriškai atsisakė. Juos ji pažadėjo atiduoti labdarai.

Po valandos ginčų nepatenkinta pirkėja A.Skrodenienė raštu patvirtino, kad jokių pretenzijų nebeturi ir, paėmusi šimtines, bėgte pasišalino iš turgaus.

Skundai – dėl brangių

„Aš dėvėto daikto neparduodu“, - teisinosi moteris, prieš kelias savaites pardavusi kailinius. Apie šią verslininkę turgaus administracijoje buvo kalbama tik teigiamai.

„Šiuo atveju neteisi pirkėja, nes buvo akivaizdu, kad kailiniai – be broko, todėl jos pretenzijos neturi pagrindo. Pardavėja turguje prekiauja jau seniai. Ji sąžininga ir maloni moteris, dėl kurios jokių skundų nesame gavę“, - tvirtino turgaus vedėja Violeta Kiežienė.

Ji sakė, kad konfliktų turguje paprastai pavyksta išvengti, nes pirkėjai su pardavėjais susitaria geruoju. Tačiau V.Kiežienė pripažino, kad dėl brangesnių pirkinių skųstis ateinama kur kas dažniau. Anot turgaus vedėjos, neretai brokas būna paslėptas, o žmogus jį pastebi tik vėliau.

Pešasi dėl klientų

Paklausus, kas turėtų išspręsti turguje kilusį konfliktą, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius atsakė, kad „sveikas protas“.

„Paprastai panašūs konfliktai išsprendžiami geranoriškai susitarus. Deja, šįkart konfliktas virto principų kova. Tokiu atveju kaip šis teisybę išaiškinti turėtų teismas“, - sakė D.Botyrius.

Skirti susivaidijusius žmones turguje tenka ir policijos pareigūnams. I policijos komisariato nuovados viršininkas Romualdas Liaudanskis tvirtino, kad konfliktus žiebia ne tik pirkėjai, bet ir patys verslininkai.

„Nepavadinčiau jų rimtais. Dažniausiai prekeiviai skundžia vieni kitus dėl to, kad prekiauja be patentų arba vilioja klientus. Tačiau viešai kalbėti niekas nenori, todėl neretai pavyksta išsiaiškinti vietoje“, - sakė pareigūnas.

Pagelbėtų kvitas

Ne maisto produktų inspekcijos pareigūnai įsitikinę, kad panašių konfliktų, koks įvyko praėjusią savaitę turguje, pavyktų išvengti, jei vartotojai žinotų savo teises.

„Kiekvienas pirkėjas gali paprašyti pardavėjo, kad šis jam duotų pirkimo kvitą. Jame pažymima, kas, kada ir už kiek daiktą pirko. Tik turint pirkimą patvirtinantį dokumentą, inspekcija gali imtis ginti vartotoją. Kitaip belieka tikėtis verslininko geranoriškumo“, - aiškino R.Bučinskienė.

Nepaisant to, inspektoriai sulaukia ir absurdiškų skundų, kurių net negali imtis tirti.

„Kartą atėjo moteris ir pasiskundė pirktais nekokybiškais bateliais, kuriuos dėvėjo per vestuves ir šie neva suplyšo. Kitu atveju kreipėsi vyras ir atsinešė moteriškus batelius. Jis tikino, kad jo žmona norinti už juos susigrąžinti pinigus. Kas gali tai įrodyti, kai neturima su savimi pirkimo kvito?“ - stebėjosi inspekcijos vadovė.