„Darbo grupė šiam klausimui yra kuriama, jau išsiųsti kvietimai susijusiems socialiniams partneriams. Tikimasi numatyti susitikimo datą iki spalio pradžios“, – Eltai sakė VMVT atstovė Aistė Prielgauskaitė.

Kaip skelbta anksčiau, šiemet buvo surengti trys nevyriausybinės gyvūnų gerovės organizacijos „Tušti narvai“ protestai, kuriais buvo reikalaujama pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią jauni paršeliai yra kastruojami, nenaudojant nuskausminamųjų.

Dėl šios tvarkos pakeitimo organizacija viešai kreipėsi ir į VMVT vadovę Audronę Mikalauskienę, pasak jų, galinčią vienu parašu pakeisti esamą situaciją, tačiau norimo rezultato nepasiekė.

Tiesa, rugpjūčio pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo uždrausti iki 7 dienų amžiaus paršelių kastraciją, nenaudojant nuskausminamųjų.

Pasak L. Jonausko, moksliniais tyrimais įrodyta, kad chirurginė kastracija yra skausminga intervencija net ir tada, kai ji daroma labai jauniems gyvūnams.

„Tuščių narvų“ duomenimis, paršelių kastraciją be nuskausminamųjų jau yra uždraudusi Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija, o griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje.

Paršeliai paprastai kastruojami siekiant sumažinti agresyvų elgesį, taip pat – norint išvengti nemalonaus kuilio mėsos kvapo.

Jei kastraciją draudžiantis įstatymas būtų priimtas Seimo rudens sesijos metu, jis įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.