Prekybos tinklas „Norfa“ ties Lenkijos pasieniu turi penkiolika parduotuvių. Žinią, kad Lenkija pusmečiui naikina PVM maisto produktams, „Norfos“ vadovas pasitiko ne itin džiugiai.

„Yra kažkiek pavojaus, kad pas mus, Lietuvoje, pradės mažėti apyvartos. Mums tai nėra džiugi žinia“, – sakė „Norfos“ grupės savininkas Dainius Dundulis.

Anot jo, pastaruoju metu ties pasieniu esančios lietuviškos parduotuvės galėjo sėkmingai konkuruoti su lenkiškomis, tačiau panaikinus PVM, kova nebebus apylygė.

„Skirtumas jau šiandien dėl PVM yra šešiolika procentų, o dėl visų kitų mokesčių, mano nuomone, dar keturi procentai. Tai iš viso skirtumas prekėje – apie 20 proc.“, – vardijo D. Dundulis.

Lenkija nuo vasario 1-osios laikinai stabdo PVM maisto produktams ir trąšoms, o degalams mažina tarifą nuo 23 iki aštuonių procentų. Skaičiuojama, kad dėl to vienas litras degalų turėtų atpigti apie šešiolika euro centų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paskaičiuota, kad vyriausybei tas atsieis beveik beveik dvylika milijardų Lenkijos zlotų. O viena šeima perkant pigesnį maistą per mėnesį turėtų sutaupyti apie 50 zlotų – dvylika eurų“, – kalbėjo Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovė Liliana Jaroslovska.

Lenkijos premjeras paragino prekybos centrus ir mažesnes parduotuves sumažinti maisto produktų kainas, kad nulinis PVM netaptų našta valstybės iždui ar papildomu uždarbiu verslui. Pokyčių esmė – suvaldyti spartų kainų kilimą.

„Lenkijoje yra siekiama sumažinti padidėjusios infliacijos poveikį. Kiek mes žinome, infliacija Lenkijoje gruodžio mėnesį siekė 8,6 proc.“, – pasakojo L. Jaroslovska.

Nelegaliam verslui sudaromos dar geresnės sąlygos, o legaliam verslui atsiranda apsunkinimai.

Nors lenkų valdžia viliasi, kad vietiniai sutaupys, ši priemonė, anot ekonomistų, esmingai kainų nesumažins tik jas stabilizuos. „Jei šita priemonė Lenkijoje galios visus metus, tai reiškia, kad kitais metais jie PVM turės padidinti. Tada kainos vėl natūraliai padidės“, – sakė VU docentas Algirdas Bartkus.

Neabejojama, kad mažesnis PVM maistui bei degalams privilios ir daug lietuvių. „Swedbank“ duomenimis, pernai lietuviai išleido 65 milijonus eurų atsiskaitydami banko kortelėmis Lenkijoje. „Srautai išaugs ir neabejotinai, galima sakyti, taps rekordiniais“, – spėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lenkijos piniginės papilnės, tačiau iš Lietuvos biudžeto gali būti atimtas didelis kąsnis. „Prekybos nuostolis prieš krizę siekė apie 300-400 milijonų eurų, tai nenustebčiau, jei šiais metais pasiektų ir pusę milijardo eurų per metus. Tai – beveik vienas procentas bendrojo vidaus produkto“, – aiškino ekonomistas.

Nulinis PVM Lenkijoje bus antras didžiausias išbandymas Lietuvos mėsos pramonei po 2008 metų krizės. Anot perdirbėjų, mėsos sektoriuje šešėlis iki šiol siekė 150 milijonų eurų, o dabar jis didės dešimtadaliu.

„Mūsų turgavietės lygiai taip pat elgsis. Jie matys, kad produktas yra pigesnis ir veš čia, bet nepardavinės lenkiška kaina, kas vartotojui būtų tikrai labai naudinga, jie pardavinės lietuviška kaina su PVM, nors pirks be PVM. Tai čia įdavimas įrankio – nelegaliam verslui sudaromos dar geresnės sąlygos, o legaliam verslui atsiranda apsunkinimai“, – sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Nors prekybos įmonės dar neskambina pavojaus varpais, tačiau valdžią ragina atkreipti dėmesį į Lietuvos mokestinę aplinką – galbūt irgi laikinai mažinti PVM. Vykti į Lenkiją kai kuriuos skatina ir šiuo metu itin nusilpusi valiuta. Lenkijos zloto kursas pernai lapkritį nukrito į dvylika metų neregėtas žemumas.