Pasitarime pirmadienį Vyriausybė nenusprendė, ar policijai už elektroninėmis priemonėmis stebimų asmenų kontrolę turi būti skirta papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.

„Tas klausimas yra paliktas dėl finansavimo, tai yra derybų objektas - konkrečiai kai bus kalbama apie 2015 metų biudžetą“, - žurnalistams pirmadienį sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

Jo teigimu, papildomų lėšų skyrimui prieštaravusi Finansų ministerija žadėjo nusileisti.

„Finansų ministerija pažadėjo, kad tą klausimą spręs“, - teigė ministras.

Intensyvią priežiūrą asmenų, kuriems skirta kardomoji priemonė, susijusi su elektroninėmis priemonėmis, policija turėtų pradėti vykdyti nuo 2015 metų sausio.

Finansų ministerija iki šiol griežtai nepritarė papildomų lėšų skyrimui ir siūlė tam pinigų ieškoti Teisingumo ministerijoje arba skirti jas iš vidaus reikalų ministro valdymo sričiai skiriamų maksimalių asignavimo limito. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija nesutinka, kad galima išsiversti su esamu finansavimu.

„Kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros - vykdomo kontrolė yra policijai pavedama nauja funkcija, todėl šiai funkcijai tinkamai vykdyti turi būti skirta papildomų lėšų“, - aiškina Vidaus reikalų ministerija.

Jos teigimu, konkretus lėšų poreikis nėra aiškus, nes sunku prognozuoti asmenų, kuriems bus taikoma intensyvi priežiūra, skaičių. Pirminiais skaičiavimais, programinei įrangai sukurti reikėtų apie 0,5 mln. litų, vienas elektroninio stebėjimo įtaisas atsieitų 1500 - 2000 litų, intensyvios priežiūros kontrolei reikėtų dar 1 mln. litų per metus.

Generalinės prokuratūros teigimu, per pirmuosius šios kardomosios priemonės skyrimo metus ji galėtų būti paskirta 800 asmenų.