Siūlo jūros kabelį

Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE pareiškė, kad antrosios "LitPol Link" jungties jos planuose nėra.

Vietoje "LitPol Link 2" Varšuva pasiūlė lietuviams pagalvoti apie jūrinę jungtį nuo Klaipėdos iki netoli Gdansko esančio Vladislavovo. PSE kelia idėją šią jungtį panaudoti ir vėjo parkų jūroje sujungiant su žemynu.

"Mes pirmenybę teikiame jūrinei jungčiai, nes mums šiuo metu būtų labai sudėtinga nutiesti antrą liniją į Lietuvą dėl gamtosaugos. Prieš tai buvęs projektas ("LitPol Link" – red. past.) mums buvo tikrai sudėtingas, ir antra linija turbūt būtų neįmanoma", – pažymėjo PSE atstovė Beata Jarosz.

Viena jungtis – nepatikima

Bet "Litgrid" nurodė, esą sinchronizacija būtų įmanoma ir viena, jau veikiančia "LitPol Link" jungtimi, jeigu Baltijos valstybės sugebės dirbti izoliuotu režimu.

Jūrinis kabelis, kurį siūlo Lenkija, sinchronizacijos požiūriu neturėtų įtakos ir tik padidintų elektros pralaidumą.

Estijos operatorė "Elering" pritarė "Litgrid", kad jūrinė jungtis su Lenkija sinchronizacijai naudos nesuteiktų. Tačiau estai nesutinka su lietuviais, kad sinchronizacijai užtektų tik vienos "LitPol Link" linijos – pasak jų, tai būtų nepatikima.

"Elering" nepalaikytų sinchronizacijos tik su viena AC (kintamos srovės – red. past.) linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tai būtų rizikinga. Sinchroniniam darbui reikia dviejų AC jungčių, tad jūrinė DC (nuolatinės srovės – red. past.) jungtis mums čia nepadeda", – sakė "Elering" atstovas Ainas Kosteris.

Jis patikino, kad Estija vis dar neatmeta ir sinchronizacijos su Skandinavija galimybės.

Latvijos elektros perdavimo operatorė AST tikina, kad dėl bet kurio sinchronizacijos varianto visos Baltijos šalių operatorės turi apsispręsti ir rasti geriausią variantą.

"Mes tikimės, kad bet kuris sprendimas sinchronizacijai bus priimtas kartu visų trijų Baltijos šalių operatorių, ir visos alternatyvos turėtų būti apsvarstytos: nuo finansinių iki techninių ir patikimumo. Dar per anksti kalbėti apie vieną teisingą sprendimą", – pastebėjo Andris Sprogis, AST atstovas.

Eksperto vertinimas

Anot Lietuvos energetikos instituto eksperto Virginijaus Radziukyno, įvertinti, kuris sinchronizacijos variantas būtų pats tinkamiausias, neatlikus studijų ir analizių, yra keblu, tačiau preliminariai patikimiausiai atrodo dvi "LitPol Link" jungtys.

"Tam, kad būtų galima tvirtai atsakyti, reiktų atlikti galimybių studiją. Bet pirminiu vertinimu, ko gero, sistemos patikimumo atžvilgiu patrauklesnis variantas būtų dvi "LitPol Link" jungtys", – tvirtino V.Radziukynas.

Sugedus vienintelei jungčiai su Lenkija, nutrūktų elektros tiekimas – tokiu atveju Baltijos šalys iš dalies turėtų veikti salos režimu. Esant dviem jungtims, gedimo atveju viena galėtų pakeisti kitą.

"Jeigu mes dirbame tik su viena "LitPol Link" jungtimi, įvykus gedimui ar avarijai gali būti nutraukiamas tiekimas. Tokiu atveju mes liekame dirbti nevisu salos režimu, nes yra "NordBalt" ir "EstLink". Bet jeigu tiesiame antrą "LitPol Link" jungtį ir pirmoje jungtyje įvyksta gedimas, mes galime užtikrinti maitinimą antra jungtimi. Tokiu atveju būtų patikimiau", – paaiškino ekspertas.

"Antra "LitPol Link" jungtis labai prisidėtų prie elektros energetikos sistemos patikimumo ir stabilumo pirminiu įvykio ar avarijos metu – tai yra pirmosiomis sekundėmis", – pridūrė V.Radziukynas.

Anot jo, jūrinis kabelis, toks kaip "NordBalt", veikia lėčiau, ir avarijos atveju pirmosiomis sekundėmis elektros per jį nepavyktų gauti.

"Jeigu tiesiamas jūrinis kabelis yra nuolatinės srovės, kaip ir "NordBalt", tai reiškia, kad pirmomis avarijos sekundėmis galią bus sunkiau perimti iš šios linijos, nes ji yra lėtesnė. Nors šiaip ji yra protinga linija, kurią galima valdyti, kai paprastoje kintamos srovės linijoje nieko tokio nėra, ten viską lemia fizika", – teigė jis.

Planai ateičiai

Baltijos šalys atsijungti nuo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos) energetinės sistemos sutarė iki 2025 m.

Iki 2021 m. planuojama rekonstruoti dvi sinchronizacijai svarbias pastotes Lietuvoje – Ignalinos AE ir Utenos. Į Ignalinos AE pastotę elektros srautai ateina iš trijų skirtingų elektros sistemų – vidinių Lietuvos tinklų, Latvijos ir Baltarusijos.

Sinchronizavus elektros tinklus su Lenkija, "LitPol Link" 500 MW jungties srovės keitiklis bus perjungtas į Alytaus–Gardino liniją ir galės užtikrinti mainus su asinchroniškai dirbsiančia Baltarusijos sistema.