Lietuvoje veikiančios hidroelektrinės gegužės mėnesį pagamino 83 milijonus kilovatvalandžių elektros energijos, arba dešimtadalį praėjusį mėnesį šalyje suvartotos elektros. Tai yra 61 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Dar ketvirtį sugeneravo vėjo jėgainės – beveik 38 milijonai kilovatvalandžių, arba 23 proc. vietinės gamybos. Gegužę, palyginus su balandžiu, elektros gamyba mažėjo visų tipų elektrinėse, išskyrus hidroelektrines.
Beveik 85 proc. šalyje suvartotos elektros gegužės mėnesį, kaip ir balandį, buvo importuojama. Dėl dviejų Švedijos elektrinių planinio remonto mažėjusios elektros pasiūlos šiaurės Europoje keitėsi elektros importo į Lietuvą struktūra – 14 proc. sumažėjo importas iš šiaurės krypties, 46 proc. augo importas iš Rusijos ir Baltarusijos.
Vidutinė 2014 m. gegužės mėnesio elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose buvo 17,8 cento už kilovatvalandę. „Nord Pool Spot“ biržos Skandinavijos šalių prekybos zonose gegužę vidutinė elektros kaina, lyginant su balandžiu, taip pat augo ir buvo 12,1 ct/kWh. Nepaisant mažesnio elektros vartojimo, elektros kainos Skandinavijoje augo daugiausiai dėl vykstančių planinių atominių elektrinių remontų ir dėl to sumažėjusios elektros pasiūlos. Vidutinė mėnesio elektros kaina biržoje Estijos prekybos zonoje gegužės mėnesį buvo 12,7 ct/kWh, Suomijoje – 12,6 ct/kWh, arba 16 proc. brangiau palyginus su balandžiu.
Gegužės mėnesį Lietuvos–Baltarusijos tarptautinių jungčių pralaidumas elektros importui vidutiniškai buvo išnaudojamas 30 proc., Lietuva–Karaliaučius – 76 proc., Latvija–Estija – 97 proc.
Naujausi komentarai